Tik atplaukęs į Low Isles, Žemutines salas, jautiesi lyg patekęs į rojų. Ją skalauja žydra Koralų jūra, sala nepertekusi turistais. Draugiją palaikys nebent gausybė paukščių.

Susipažinkite – štai toji išrinktųjų pora, Don ir Lee Cameronai, gavę bene „geriausią darbą pasaulyje“ – leistis į nuotykį prižiūrėti salą.

„Iš tikrųjų nesitikėjome, kad mums pasiseks. Patys nustebome, kad nugalėjome“, – teigė salos prižiūrėtojas Donas Cameronas.

„Sala mažesnė, nei maniau, bet jei turėčiau žingsniamatį, vaikščiodama po salą, tikrindama ar grėbdama, turbūt daugiau žingsnių surinkčiau nei namuose“, – kalbėjo salos prižiūrėtoja Lee Cameron.

Ir ši sala bus jų namais bent jau metus. Kokie iššūkiai laukia?

„Reikia būti gana išradingam – juk nėra už kampo statybinių medžiagų parduotuvės“, – pabrėžė salos prižiūrėtojas.

LNK stop kadras

Šiai porai gyventi be civilizacijos tenka ne pirmą kartą: jie yra dirbę prie švyturių projektų atokiose Tasmanijos salose. Tačiau prieš imdamiesi šio darbo gavo patarimų iš ankstesnių salos prižiūrėtojų.

Vienas tokių – jei norės lengvai užmigti, teks atsivežti ausų kamštukų, mat sala prie Didžiojo barjerinio rifo nuolat klega: tai jūros paukščių perėjimo vieta.

„Tai nuostabi sala, ypač dėl sezoninės gyvūnų įvairovės – ir jūros gyvūnų, ir paukščių“, – nurodė buvusi salos prižiūrėtoja Renata Musson.

„Tai labai svarbi vieta pasauliniu mastu: dėl čia atliktų rifų tyrimų“, – tvirtino buvęs salos prižiūrėtojas Colinas Mussonas.

Gyvenimas čia reiškia nuolatinį darbą sudėtingomis sąlygomis, bet naujieji prižiūrėtojai iššūkių nebijo.

„Esu žmogus, kuris galvoja: jei per ilgai užsisėdėsi, pasensi, o aš dar nepasiruošusi senatvei“, – nurodė salos prižiūrėtoja.

O su svajonių darbu senatvę, panašu, dar atitolins bent metams.