Medžioti – į Rietavo miškus

Paskutinės vilkų medžioklės licencijos buvo išnaudotos vasario 3 ir 4 dienomis. Vilkų medžioklė mūsų šalyje yra ribojama nustačius jos laiką ir leidžiamų sumedžioti žvėrių skaičių.

Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir tęsiasi iki balandžio 1 d. Išnaudojus limitą, sezonas užbaigiamas anksčiau.

Klaipėdos krašto medžiotojai šį kartą liko be laimikių, nors gretimuose rajonuose – Šilalės, Tauragės ir Rietavo miškuose nušauta po vieną vilką.

„Aš pats, atstovaudamas Klaipėdos medžiotojų draugijai, medžioju Rietavo miškuose ir galiu pasakyti – vilkui reikia stambių miškingų vietovių. 

Mūsų krašto medžiotojai medžioja septyniose savivaldybių administruojamose teritorijose. Mes patys vilką sumedžiojome praėjusių metų spalio 15-ąją netoli Judrėnų“, – pasakojo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus vadovas Valdemaras Zakaras.

Ši žinia džiugino Judrėnų, Endriejavo ir Veiviržėnų apylinkių ūkininkus. Užpraeitą rudenį per keletą savaičių vietos ūkininkai neteko 45 galvijų, nes juos papjovė vilkai.

Medžiotojai tikino, jog vilkų medžioklė – itin specifinis reikalas. Ne kiekvienas sugeba pergudrauti išmintingą gyvūną.

„Vilką pavyksta sumedžioti atsitiktinai, dažniausiai tai nutinka medžioklių su varovais metu. Aš atstovauju medžiotojams ir manyčiau, kad, jei vilkų skaičius nebūtų reguliuojamas, žemės ūkis patirtų milžiniškus nuostolius. Verta pastebėti ir tai, jog, kad ir kaip būtų kitiems keista, būtent medžiotojai pasaulyje yra labiausiai prisidėję prie įvairių nykstančių gyvūnų rūšių išsaugojimo“, – pripažino V.Zakaras.

Žmogus – ne gamtos sanitaras

Visai kitokią nuomonę gina Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis, juokaudamas, jog prieš keletą metų iš Karklėje įsikūrusio elnyno pasprukę keli vilkai buvo geriausia žinia vietos ekosistemai.

„Vilkai dažniau sutinkami Vėžaitinės miške, Judrėnų miškuose, pajūrio regioniniame parke jiems per maži miško masyvai“, – pripažino aplinkosaugininkas.

Ekologas įsitikinęs, jog ūkininkų dejonės dėl vilkų padarytų nuostolių tėra jų pačių galvos skausmas.

„Gamtos nereikia sterilizuoti. Mano supratimu, savo turtą privalome saugoti patys. Gyvulius reikia aptverti, neturi jie ganytis laisvai. Tai žmogus prarado įgūdžius gyventi normalioje gamtoje, tačiau visi puola kaltinti vilkus. Žmonės įsivaizduoja, kad gamta turi būti tarsi golfo laukas ir pati ji neva turi prisitaikyti prie žmogaus“, – nuomonę gynė E.Paplauskis.

Argumentu prieš vilkų medžioklę E.Paplauskis įvardijo tą faktą, jog miškuose itin daugėja šernų.

„Nepamirškime ir afrikinio maro, kuris plinta net į kiaulių fermas. Tai vilkai turėtų užsiiminėti paliegusių, silpnesnių gyvūnų selekcija. Vilkas yra ekosistemos dalis. Tokiu būdu mažėtų užkrato plitimas tarp šernų, juk vilkas, ne žmogus turi būti sanitaras“, – pastebėjo E.Paplauskis.

Gamtininkas priminė ir kitą problemą – bebrų kuriamas upių ir upelių patvankas.

„Bebrą žmogui itin sunku sumedžioti. O žmonės verkia, kad dar sunkiau išardyti jų sukurtas patvankas. Štai ir atsakymas. Bebro natūralus priešas gamtoje yra vilkas. Taigi, naudos šis plėšrūnas tikrai duoda“, – patikino ekologas.

Įtaka augalų įvairovei

E.Paplauskis stebėjosi žmonių siekiu naikinti vilkus, kai būtent šie gyvūnai palaiko pusiausvyrą gamtoje.

„Vilkai, beje, tampa natūraliais priešais invazinėms plėšrūnų rūšims. Jei tektų pasirinkti tarp šakalo ir vilko, be abejonės, reikėtų rinktis vilką. Šakalas nėra pageidautina plėšrūnų rūšis Lietuvoje. Jei būtų tinkamas vilkų kiekis gamtoje, būtų tinkamas visos ekosistemos imunitetas invazinėms rūšims“, – paaiškino gamtininkas.

E.Paplauskis vardijo pavyzdžius, kuo vilkų kaimynystė gali būti naudinga net žolėdžiams.

„Viskas tarpusavyje yra susieta. Tose vietovėse, kur užklysta vilkai, žolėdžiai priversti daugiau judėti, jie neužsibūna vienoje vietoje, o dėl to yra matomas poveikis augmenijai. Gyvūnai visai kitaip maitinasi migruodami, o tai daro įtaką augmenijai. Todėl visai kitaip formuojasi ir ekosistema. Kam nors gali būti naujiena, bet net ir augmenijos rūšinei sudėčiai vilkai turi įtakos“, – reziumavo E.Paplauskis.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas pastebėjo, jog vilkų medžioklė nėra vien pramogos reikalas.

„Tai yra populiacijos reguliavimas. Medžiotojams taikomos griežtos tvarkos. Sumedžiojus vilką, nedelsiant privalu apie tai panešti pranešimų priėmimo ir valdymo centrui Vilniuje“, – aiškino V.Marozas.