2009 m. į „Unesco“ paveldo sąrašą įtraukta Vadeno jūra skalauja trijų šalių krantus: Danijos, Nyderlandų ir Vokietijos. Pastarojoje įkurtas Vokietijos Žemosios Saksonijos bei Šlezvigo-Holšteino Vadeno jūros nacionalinis parkas.

450 kilometrų besidriekianti Vadeno jūra pasaulio turistus traukia kaip ir Didysis Kanjonas Jungtinėse Valstijose. Du kartus per dieną jūros vanduo atslūgsta ir vėl patvinsta.

„Tačiau yra tik keturios dienos, kai pakanka laiko, jūrai atslūgus, per 6 valandas nueiti iki artimiausios salos, ten pabūti ir vėl grįžti. Tik keturios dienos per metus“, – sako Kukshafeno savivaldybės atstovas Rudigeras Pawlowskis.

Vandeniui nuslūgus, iki artimiausios salos už dešimties kilometrų veda pažymėtas takas. Juo keliaudami turistai, atoslūgių išraustuose kanaluose, smėlingose seklumose gali pamatyti įvairių rūšių gyvių.

Itin pavojingas, pasak specialistų, vandens grįžimas, nes vanduo kyla labai sparčiai. Jūros gylis tuomet siekia iki trijų metrų. Pavėlavusiems į krantą turistams įrengti specialūs bokšteliai, kuriuose yra signalinių raketų, kad žmonės galėtų pranešti apie nelaimę.

Vadeno jūros parkas – svarbi užuovėja paukščiams. Jų kasmet čia peri ir žiemoja apie 12 mln.

„Apie 16 mln. paukščių migruodami iš šiaurės į pietus ir grįždami atgal sustoja prie Vadeno jūros pailsėti, pasistiprinti ir toliau tęsia kelionę“, – pasakoja Vadeno jūros parko lankytojų centro gidė Daniela Schone.

Vadeno jūros nacionaliniame parke yra daug pelkių, didelė augalijos bei gyvūnijos įvairovė. Čia ir vėl gyvena kažkada Vokietijoje buvę išnykę stumbrai.