– Kas tai per akcija?

– Vien už pasivaikščiojimą nesumokėsime. Akcija nėra nauja, ji vyksta jau ne pirmus metus, tačiau žmonės tikriausiai pamiršta. Radus, pastebėjus ir pranešus apie rastą šerno gaišeną už vieną vienetą asmeniui sumokama 30 eurų išmoka.

– Kaip įsisiautėjo afrikinis kiaulių maras?

– Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje jau yra nuo 2014 metų. 2017–2018 metais laukinėje faunoje buvo pikas, kuomet buvo randami labai dideli kiekiai šernų gaišenų. Stipriai nukentėjo tiek Anykščiai, tiek Panevėžio rajonas. Anykščiuose, jei gerai prisimenu, vienas žmogus per tam tikrą laikotarpį buvo gavęs virš 2 tūkst. eurų kompensaciją, nes jis reguliariai vaikščiodavo miškuose, reguliariai ieškodavo gaišenų, apie tai pranešdavo ir rado ne vieną ir ne dvi gaišenas. Šernai yra bandos gyvūnai. Jeigu liga patenka į medžioklės ploto vienetus, ji daro savo darbą ir šernai gaišta. Žinoma, yra randami ir pavieniai šernų gaišimai, tačiau randamos ir nugaišusių šernų grupės. Tokiu atveju išmokos būna jau nebe 30 eurų.

– Ar galime kalbėti apie kokias nors rekordines žmonėms sumokėtas sumas?

– Kaip jau minėjau, vienam asmeniui buvo sumokėta virš 2 tūkst. eurų. Šiais metais yra išmokėtos 404 išmokos – apie 12 tūkst. eurų visai žmonių masei, tad suma tikrai nėra didelė.

– Kur regionuose galima daugiausiai rasti gaišenų?

– Dažniausiai pranešama Tauragėje, Jurbarke. 2021 metų pabaigoje bei šių metų pradžioje labai dideli kiekiai buvo randami Kretingos ir Skuodo regionuose. Liga buvo patekusi į plotus, kuriuose šernų populiacija yra didelė. Ten per tam tikrą laikotarpį buvo virš 600 šernų surinkta ir sunaikinta. Taip pat turime taip vadinamus istorinius rajonus, kur liga po vienerių ar dvejų metų atsinaujina, pavyzdžiui, Molėtai, Ignalina, pasienis su Baltarusija, Varėna.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl svarbu ieškoti šernų gaišenų?

– Tai yra svarbu siekiant apsaugoti kiaulininkystės sektorių bei šernų populiaciją, nes kuo operatyviau mes pranešime, surasime ir sunaikinsime viruso šaltinį aplinkoje, tuo mažiau problemų turėsime tiek kiaulininkystės sektoriuje, tiek šernų populiacijoje. Šiuo metu Lietuvoje turime šešiolika afrikinio kiaulių maro protrūkių kiaulių laikymo vietose bei virš 500 teigiamų atvejų laukinėje faunoje. Operatyvus pranešimas bei gaišenos sunaikinimas stipriai prisideda prie ligos valdymo.

– Kaip reikia elgtis žmogui, jeigu jis rado šerno gaišeną?

– Iš pranešėjo nereikalaujame nei paimti mėginio, nei sutvarkyti. Vienintelė pareiga, ką jis turi padaryti, tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokamu telefonu 1879 arba į teritorinį padalinį, kurio regione buvo rasta. Žmogus, pamatęs gaišeną, turėtų pranešti ir jeigu yra galimybė – paženklinti, pavyzdžiui, ant medžio užrišti kokią nors juostelę ir pačiam jokiu būdu nenešti. Jeigu inspektoriai gaus informaciją, jie galės operatyviai atvykti, asmens jie paprašys šiek tiek palaukti ir parodyti tą vietą. Jeigu vieta yra lengvai surandama, jie tiesiog susirinks pranešėjo kontaktus, atvyks į vietą ir sutvarkys bei atrinks šerno gaišenos mėginius.