Jaunų vaismedžių genėjimas – vienas pagrindinių jų priežiūros darbų formuojant augalo vainiką. Tinkamai suformuotas medelis vėliau duos gausesnį ir kokybiškesnį derlių.

Kada geriausias metas

Vaismedžių genėjimas skirstomas į pagrindinį ir papildomą.

Pagrindinio obelų ir kriaušių genėjimo metu – nuo žiemos pabaigos iki pavasario vidurio, kol nepradėjo brinkti pumpurai – formuojamas vaismedžio vainikas.

Tačiau vyšnias, trešnes ir slyvas geriau genėti liepos rugpjūčio mėnesiais. Kaulavaisiniams augalams tai naudinga tuo, kad vasarą augalai mažiau užsikrečia pavojingomis žievės ir medienos ligomis.

Šie ligų sukėlėjai aktyviausi būtent šaltuoju metų laiku. Be to, pjūvių vietos mažiau sakuoja ir geriau gyja.
Papildomai vaismedžiai, dažniausiai obelys ir kriaušės, genimi nuo birželio iki liepos vidurio – tuo metu patrumpinami arba iškerpami vainiką tankinantys šiųmečiai ūgliai, gali būti dar kartą trumpinama viršūnė.

Nors sėklavaisinių vaismedžių (obelų ir kriaušių) šakojimasis skiriaisi nuo kaulavaisinių (vyšnių, trešnių ir slyvų), tačiau jų vainikų formavimas yra panašus.
Visi jauni vaismedžių sodinukai, pasodinti pavasarį, genimi iš karto po pasodinimo, o pasodinti rudenį – tik ateinantį pavasarį.

Parduodami vaismedžių sodinukai būna vienmečiai ar dvimečiai. Vienmečiai medeliai paprastai turi vieną dar nešakotą ar su viena kita šonine šakute stiebą.

Dvimečiai sodinukai jau turi kelias būsimo vainiko šakutes, kurios išaugo patrumpinus jų viršūnes.

Kad geriau šakotųsi

Obelų ir kriaušių vienmečiai nešakoti sodinukai trumpinami 70–90 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus, slyvų, trešnių ir vyšnių apie 0,8–1 m aukštyje.

Palikti daugiau stiebo nepraktiška, nes vainikas formuosis per aukštai ir bus nepatogu skinti vaisius. Palikus trumpesnį stiebą šoninės šakos bus žemai, derėdamos nusvirs ir kasmet jas reikės pririšti. Be to, jei vaismedis pasodintas vejoje, bus nepatogu ją šienauti.

Dvimečiams sodinukams paliekamos 2–3 stipresnės į priešingas puses augančios šakos. Jos formuos vainiko pagrindą. Šios šakos obelims ir kriaušėms viena virš kitos turi augti apie 20 cm atstumais.

Trešnėms tinkamiausias atstumas – apie 60 cm. Vyšnių pagrindinės šakos gali augti kas 20 cm viena nuo kitos, kaip ir obelų. Vėlesnių genėjimų metu bus formuojama daugiau skeletinių šakų.

Šoninės, ypač sparčiai augančios jaunos šakelės patrumpinamos 1/3 jų ilgio, kad geriau šakotųsi ir išaugtų daugiau naujų ūglių. Kitos augančios ant stiebo šakos iškerpamos.

Viršūnės vaismedžiams trumpinamos 50–60 cm aukštyje matuojant nuo viršutinės šakos pagrindo. Arba žiūrima, kad patrumpinta viršūnė būtų 20–25 cm aukščiau patrumpintų šoninių šakų galų.

Mažai besišakojančių sodinukų viršūnės trumpinamos daugiau, gerai besišakojančių – tik nugnybiama pati viršūnėlė.

Šakas galima ir atlenkti

Iš patrumpintos viršūnės viršutinio pumpuro išauga nauja viršūnė, o iš gretimų šoninių pumpurų – nauji, dažnai stačiai augantys ūgliai. Tai ypač būdinga obelims ir kriaušėms.

Šie dar nesumedėję ūgliai atlenkiami, kad nekonkuruotų su viršūne. Tuo pačiu jie tampa naujomis skeletinėmis vainiko šakomis, kurios kitais metai jau galbūt ir derės.
Jeigu medelis turi dvi viršūnes, stipresniąją būtina išpjauti, o silpnosios viršūnę tik šiek tiek patrumpinti. Silpnesnioji viršūnė augs lėčiau, ją reikės mažiau formuoti.

Stipresniąja viršūnę galima ir palikti, tačiau pririšus virvutę ją būtina atlenkti. Tuomet ji taps šonine šaka.
Išaugusios vasarą paliekamos tik tos naujos vaismedžių šakelės, kurios auga į vainiko šonus. Augančios į viršų ir vainiko vidų išlaužiamos ar iškerpamos, kad jo netankintų.

Jei reikia, augalo viršūnė taip pat dar kartą trumpinama.
Augalui išauginus mažai ūglių, juos reikėtų ne šalinti, bet atlenkti. Atlenkiamos tos šoninės vaismedžių šakos, kurios su sodinuko stiebu suaugusios mažesniu nei 45 laipsnių kampu.

Atlenkti gali būti naudojami ant šakų pririšami svareliai, įvairios formos vielos kabės arba šakos atlenkiamos virvutėmis jas pririšant prie augalo stiebo.

Visai jauno ūglio augimo kampą galima pakoreguoti virš jo, ant vaismedžio stiebo užsegus skalbinių segtuką. Po dviejų savaičių segtuką jau galima nuimti.