JT vadovas pažymėjo, jog neseniai atliktas tyrimas parodė, kad nieko nedarant plastiko šiukšlių masė vandenynuose iki 2050 metų gali viršyti žuvų masę.

Prezidentams, ministrams, diplomatams ir aplinkosaugos aktyvistams iš beveik 200 šalių A. Guterresas sakė, kad vandenynams – „mūsų planetos kraujui“ – labai smarkiai kenkia tarša, šiukšlės, pernelyg intensyvi žvejyba ir klimato kaita.

Penkias dienas truksianti konferencija, prasidėjusi minint Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, yra pirmas svarbus su klimato kaita susijęs renginys po JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ketvirtadienio pareiškimo, kad Jungtinės Valstijos pasitrauks iš 2015 metų Paryžiaus klimato sutarties. Šį Amerikos lyderio sprendimą pirmadienį kritikavo Bolivijos prezidentas Evo Moralesas (Evas Moralesas) ir kiti pranešėjai.

A. Guterresas sakė, kad konferencijos tikslas – „pakeisti įvykių kryptį“ ir išspręsti problemas, kurias „sukūrėme mes“.

Pasak jo, besikertantys interesai dėl teritorijų ir gamtinių išteklių pernelyg ilgai blokavo pastangas išvalyti pasaulio vandenynus, dengiančius du trečdalius planetos paviršiaus, ir atkurti jų ekosistemas.

„Privalome atidėti į šalį trumpalaikę nacionalinę naudą ir užkirsti kelią ilgalaikei pasaulinei katastrofai, – sakė A. Guterresas. – Mūsų vandenynų išsaugojimas ir jų tvarus naudojimas saugo pačią gyvybę.“

Generalinės Asamblėjos prezidentas Peteris Thomsonas (Piteris Tomsonas), Fidžio diplomatas, sakė: „Atėjo laikas mums ištaisyti savo neteisingus įpročius.“

„Užleidome ant vandenyno plastiko marą, kuris tokia daugybe tragiškų būdų teršia gamtą, – sakė jis. – Nedovanotina, kad žmonija kiekvieną kiekvienos dienos minutę į vandenyną išverčia tiek plastiko, kiek jo telpa į didelę šiukšlių mašiną.“

Plastiko daugiau nei žuvų

A. Guterresas citavo 2016 metų Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitą dėl iniciatyvos „The New Plastics Economy“ (Naujoji plastiko ekonomika), kurioje sakoma, jog geriausiais moksliniais apskaičiavimais pasauliniame vandenyne yra daugiau kaip 150 mln. tonų plastiko.

„Pagal įprastą scenarijų manoma, kad iki 2025 metų vandenyne trims tonoms žuvų teks tona plastiko, o iki 2050 metų (pagal svorį) plastiko bus daugiau nei žuvų“, – sakoma ataskaitoje.

P. Thomsonas taip pat perspėjo, kad neteisėta ir destruktyvi žvejyba, žalingos subsidijos žvejybai „stumia mūsų žuvų išteklius prie kolapso ribos“. Be to, didėjanti tarša anglies dvideginiu kelia ir jos lemiamas klimato šiltėjimas kelia vandenynų lygį, didina vandenyno temperatūrą ir kenkia jūrų ekosistemoms, nes vandenynai rūgštėja, juose mažėja deguonies, sakė jis.

Pasak P. Thomsono, ši konferencija turbūt yra geriausia iki šiol pasitaikiusi proga „apgręžti žmogaus veiklos sukeltą vandenyno nuosmukį“ ir paskatinti veiksmus, siekiant išsaugoti ir tvarkyti vandenyno išteklius kaip numatyta JT gairėse 2030 metams.

Konferencija paprašė vyriausybių, JT institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų prisiimti savanoriškus įsipareigojimus imtis priemonių vandenynų būklei pagerinti. Kol kas gauta daugiau kaip 730 įsipareigojimų, daugiausia susijusių su saugomų teritorijų tvarkymu, sakė konferencijos atstovas Damianas Cardona (Damianas Kardona).

Gabono prezidentas Ali Bongo Ondimba (Alis Bongas Ondimba) paskelbė apie Afrikos didžiausios saugomos jūrų teritorijos įkūrimą – devynis naujus jūrų parkus ir 11 vandenų draustinių. Dabar Majumbos nacionalinis parkas išplečiamas iki 200 jūrmylių ribos nuo Gabono išskirtinės ekonominės zonos. Ekspertai sako, kad taip bus apsaugota didelė jūrinių buveinių teritorija ir jos gyvūnija.

„Paliktas gyti pats“

Penktadienį, konferencijos pabaigoje, beveik 200 valstybių paskelbs „raginimą veikti“, dėl kurio, pasak D. Cardonos, jau yra sutarta.

Šiuo dokumentu šalys raginamos įgyvendinti ilgalaikes ir energingas priemones, siekiant sumažinti plastiko, įskaitant plastikinius maišelius, vartojimą. Be to, turi būti dedamos pastangos neutralizuoti veiksnius, lemiančius vandenyno temperatūros ir rūgštingumo didėjimą, vandenyno lygio kilimą. Pastarasis procesas kelia pavojų daugeliui salų valstybių.

Nedovanotina, kad žmonija kiekvieną kiekvienos dienos minutę į vandenyną išverčia tiek plastiko, kiek jo telpa į didelę šiukšlių mašiną.

Mikronezijos prezidentas Peteris Christianas (Piteris Kristianas) sakė, jog Ramiojo vandenyno salų gyventojai nerimauja, kad vandenynas, naudotas kaip „pramoninių atliekų sąvartynas“ ir ginklų bandymų aikštelė, teršiamas pakrančių gyventojų ir jūromis plaukiojančių laivų, buvo „paliktas gyti pats“.

Pabrėždamas, kaip svarbu visoms šalims dalyvauti Paryžiaus susitarime, P. Christianas, tikriausiai turėdamas omenyje D. Trumpo sprendimą, sakė: „Nors kai kas gali toliau neigti žmonijos kaltę dėl žalingo klimato kaitos poveikio saloms ir salų gyventojams, joks žmogus, jokia sala, joks kaimas ir jokia valstybė negali neigti, kad šiukšlės mūsų vandenynuose yra pačios žmonijos darbas.“

„Ir todėl žmonija privalo sutvarkyti savo padarytą netvarką“, – sakė jis.

Bolivijos prezidentas E. Moralesas kalbėjo tiesiau ir pasakė konferencijai, kad Jungtinių Valstijų – vienos „pagrindinių teršėjų“ – vyriausybė nusprendė pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo, „neigdama mokslą, atsukdama nugarą daugiašališkumui ir bandydama atimti ateitį iš būsimų kartų.“

„Todėl tai tapo pagrindine grėsme motinai Žemei ir pačiai gyvybei“, – sakė E. Moralesas.

Nauru – mažiausios JT narės, turinčios tik kiek daugiau nei 10 tūkst. gyventojų ir įsikūrusios vienoje 21 kv. km ploto saloje, – prezidentas Baronas Waqa (Baronas Vaka) sakė, kad jo šalies išskirtinė ekonominė zona yra daugiau kaip 15 tūkst. kartų didesnė už sausumos teritoriją, o jos ekonominis išlikimas priklauso nuo tunų.

Nors Nauru ir septynios kaimyninės salos ėmėsi veiksmų „tvariai tvarkyti mūsų tunų“ išteklius, B.Waqa sakė, kad tunų žvejybai tebekelia pavojų neteisėta, slapta ir nereguliuojama žvejyba. Pasak jo, ši veikla yra „nusikalstama, panaši į piratavimą, ir turi būti skubiai sprendžiama“.

B. Waqa paragino vyriausybes, kompanijas ir pilietinę visuomenę paremti Tunų atsekamumo 2020 metams deklaraciją (Tuna 2020 Traceability Declaration), kad būtų užtikrintas visų tunų produktų atsekamumas nuo žvejybos laivo iki galutinio pirkėjo.