Mat tais atvejais, kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė (šiemet – sekmadienis), draudimas įsigalioja kitą dieną, praneša Aplinkos ministerija.

Draudimas žvejoti naktį pagrindinėse vėgėlių nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo žiočių iki Babtų tilto – šiemet taip pat įsigalios nuo gruodžio 16 d. ir tęsis iki sausio 15-osios. 

Aplinkosaugininkai primena, kad vienos žvejybos metu žvejas turi teisę sugauti penkias ne mažesnes kaip 45 cm ilgio vėgėles.

Nors vėgėlės yra labai vislios – patelė išneršia apie 1 mln. ikrelių, tačiau didžiąją jų dalį sunaikina ešeriai, pūgžliai ir kitos žuvys, žiemą prasidėję potvyniai.

Pastaraisiais metais tiek verslinės, tiek mėgėjų žvejybos metu vėgėlių sugaunama mažiau ir, nors jos veisiamos ir dirbtiniu būdu, išteklių būklė negerėja. Per pastaruosius penkerius metus vėgėlės beveik nebeneršia Minijos ir Jūros žemupiuose. Pernai versliniai šių žuvų sugavimai Kuršių mariose buvo beveik du kartus mažesni už pastarųjų dešimties metų vidurkį. 

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos mokslininkai, remdamiesi atliktu tyrimu, rekomenduoja riboti vėgėlių verslinę žvejybą stambiaakiais 70 mm tinklaičiais šių žuvų neršto metu, ypač jų migracijai svarbioje teritorijoje Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės žiočių. Taip pat siūloma žvejams mėgėjams leisti paimti ne daugiau kaip tris vėgėles ir griežčiau riboti žvejybą, masalui naudojant žuvelę Kuršių mariose.