Jei augalinė mityba problemų nekelia paukščiams, žiurkėnams ar mažoms žuvytėms, tai bandymas iš raciono eliminuoti mėsą šunims, o ypač katėms gali baigtis liūdnai. Tai priklauso tiek nuo gyvūnų fiziologijos, tiek ir nuo šeimininkų požiūrio.

Specialistų teigimu, grynai dėl fiziologinių ypatybių tinkamai subalansavus maistą šunys gali būti vegetarais ar net veganais, tačiau su katėmis situacija yra kur kas sudėtingesnė.

„Fiziologiškai katėms reikia didelių kiekių nepakeičiamų mitybinių elementų, tuo tarpu šunys gali išgyventi su žymiai mažesniais iš išorės gaunamais jų kiekiais, nes sugeba mitybinius elementus sintetinti savo organizme. Dėl šių priežasčių kačių ėdalai yra baltymingesni, juose daugiau riebalų bei mineralinių medžiagų ir vitaminų. Į juos visuomet įtraukiami gyvūninės kilmės baltymai“, – sako augintinių centro „Pet City“ atstovas Lietuvoje Vilius Dovydauskas.

Jeigu augintiniui kyla sveikatos problemų, patarčiau neskubėti jo versti vegetaru.

Jo teigimu, Lietuvoje veterinarams kartais net vengiama prisipažinti, jog gyvūnui taikoma vegetarinė ar veganinė dieta, tačiau užuot baiminusis rekomenduojama konsultuotis su specialistais. Vegetariškas maistas gali lemti kai kurių gyvybiškai svarbių medžiagų trūkumą ir jas į racioną būtina įtraukti kuo greičiau – tol, kol gyvūno sveikata nėra negrįžtamai paveikta.

Neretai gyvūnams vegetariška mityba taikoma dėl jų šeimininkų asmeninių įsitikinimų. Gydytojai visame pasaulyje pripažįsta, kad jei augintinis šeriamas augaliniu maistu, yra beveik 100 proc. tikimybė, kad jo šeimininkas yra vegetaras ar veganas. Būna, kad tokie sprendimai priimami dėl gyvūno sveikatos problemų, alergijų ar maisto netoleravimo.

Ar vegetariška mityba yra palanki gyvūno sveikatai, ar kaip tik kenkia – nesutariama. Į Gineso rekordų knygą 2002 metais pateko garbingo 27 metų amžiaus veganas borderkolis, maitintas ryžiais, lęšiais ir ekologiškomis daržovėmis. Tuo tarpu amerikiečių daktaras Lew Olson pasakė garsiąją sparnuotą frazę, kuri diskusijose sklando iki šiol: „Bandymas maitinti katę veganiškai panašus į bandymą arklį šerti mėsa“.

„Šunys ir katės yra mėsėdžiai gyvūnai ir jų virškinimo traktas prisitaikęs virškinti gyvūninės kilmės žaliavas. Šunų žarnynas yra apie 4,5 metro ilgio, o kačių – vos 2,1 metro. Tuo tarpu suaugusio žmogaus virškinamasis traktas yra 8-9 metrų ilgio, o arklių – apie 30 metrų. Šie skirtumai lemia prisitaikymą virškinti skirtingas maistines medžiagas. Mėsėdžiai gyvūnai turi trumpesnį žarnyną ir nėra tinkamai prisitaikę virškinti tik augalinės kilmės žaliavas, todėl norint užtikrinti visavertę jų mitybą dalį dienos raciono turi sudaryti gyvūninės kilmės žaliavos, tokios kaip mėsa ar žuvis“, – teigia Hill‘s veterinarinių reikalų konsultantas Vytautas Januškevičius.

Kačių organizmas nesugeba pats sintetinti amino rūgšties taurino ar vitamino D3, o vieninteliai šių elementų šaltiniai yra gyvūninės kilmės.

Šunims, kaip ir žmonėms, dalį vitamino D3 galima pakeisti vitaminu D2, kurio šaltiniai yra augalinės kilmės. Tauriną šunys gali susintetinti savo organizme, jei su maistu gauna visas jo sintezei reikalingas medžiagas.

„Taurino trūkumas katei gali sukelti kardiomiopatiją, arba širdies nepakankamumą, sutrikdyti klausą, regėjimą, pažeisti nervų sistemą. Jei pastebite, kad gyvūnas yra vangus, apatiškas, sulėtėjo jo reakcija, suprastėjo kailis, krenta svoris, jis vemia ar viduriuoja – skubėkite pas veterinarus, kurie atliks visus tyrimus bei pakonsultuos. Tam, kad nebūtų tuščiai gaištamas laikas pasisakykite, jei augintinio mityba yra neįprasta, tai padės greičiau rasti atsakymą, kaip spręsti problemą”, – sako V. Dovydauskas.

Didėjanti naminių gyvūnų humanizacija užsienyje jau paskatino gamintojus pasiūlyti komercinio vegetariško ar veganinio maisto. Pasak V. Januškevičiaus, visgi tokios mitybos taikymas gyvūnams, kurie iš prigimties yra mėsėdžiai, yra rizikingas, todėl sprendimai turi būti labai gerai apgalvoti bei pasverti.

Populiariausios augalinės kilmės žaliavos, kuriomis dažniausiai bent dalinai keičiami gyvūninės kilmės baltymai yra soja, kukurūzai, žirniai, pupos bei bulvės. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, jog šių žaliavų baltymų pasisavinimas yra prastesnis nei gyvūninės kilmės baltymų. Taip pat jose yra įvairių medžiagų, galinčių pakenkti tam tikroms organizmo funkcijoms, todėl jų kiekiai dietose turi būti ribojami, o pačios žaliavos tinkamai apdorojamos.

„Jeigu augintiniui kyla sveikatos problemų, patarčiau neskubėti jo versti vegetaru, o pabandyti specialų maitinimą, pritaikytą įvairioms sveikatos problemoms spręsti. Be to, rinkoje jau yra maisto gyvūnams, pagaminto pagal „vieno baltymo“ principą, todėl alergijų ar netoleravimo rizika dar labiau sumenksta. Augalinę mitybą tinkamai subalansuoti yra be galo sunku, o užsienio kolegos dalinasi istorijomis, kaip atgabentų gyvūnų būklė su ilgalaikiu būtinų medžiagų trūkumu buvo tiesiog tragiška ir nebuvo jokios vilties augintinių išgelbėti, – teigia atstovas.