Pirmą kartą tyrinėdama atokius atogrąžų miškus vienoje miškingiausių pasaulio valstybių, tarptautinė biologų komanda atrado apie 60 naujų gyvūnų rūšių, kurios kaip manoma, iki šiol nebuvo žinomos mokslui. Kalnuotas pietryčių Surinamo regionas – laukinis, mažai žmogaus paliestas kraštas, o čia plytintis atogrąžų miškas yra vienas atokiausių ir mažiausiai pažįstamų.

3 savaitės, 16 mokslininkų ir beveik 1400 rūšių

Rūšys buvo aptiktos vykdant Greito įvertinimo programą (angl. Rapid Assessment Program – RAP), kurios tikslas – per trumpą laiką aprašyti kiek įmanoma daugiau regiono biologinės įvairovės. Šią programą organizuoja tarptautinė aplinkosaugos organizacija „Conservation International“, kuri siunčia specialistų komandas į atokiausias ir mažiausiai mokslui pažįstamas vietas.

Minimos pietryčių Surinamo programos metu 16 įvairių šalių mokslininkų tris praėjusių metų savaites keliavo po regioną bei rinko informaciją apie jo florą ir fauną. Neseniai buvo paskelbti jų tyrimo rezultatai.

Biologų komanda aplankė keturias vietoves aukštutinėje Palumeu upės baseino dalyje, pradedant kalnais ir baigiant žemumomis. Mokslininkai iš viso aprašė 1378 rūšis. Iš jų apie 60 - nauji, mokslui nepažįstami organizmai, tarp jų šokolado spalvos varlė ir miniatiūrinis mėšlavabalis.

Čia galite peržiūrėti vaizdo įrašą, kokiomis sąlygomis biologams kartais tekdavo gyventi:

Miškus neigiamai veikia kitose šalyse vykdomos operacijos

„Surinamas yra viena iš paskutinių vietų pasaulyje, kur dar galime išsaugoti didžiules pirmykščio miško ir nepaliestų upių teritorijas, kur biologinė įvairovė tiesiog klesti, – sakė Greito įvertinimo programos direktorius Trondas Larsenas. – Šių ekosistemų apsauga yra ne tik gyvybiškai svarbi Surinamo žmonėms, bet gali padėti patenkinti augančius pasaulio vandens ir maisto poreikius bei sumažinti neigiamą klimato kaitos poveikį.“

Surinamas yra viena iš miškingiausių šalių pasaulyje. Pasak Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos, miškai užima apie 91 proc. šalies teritorijos, o gyventojų skaičius ir toliau išlieka nedidelis.

Tačiau kasyba, hidroenergetika ir kitos pramonės šakos po truputį auga ir neigiamai veikia ekosistemas. Mokslininkų komanda tyrusi pietryčių Surinamą aptiko didelius gyvsidabrio kiekius net ir nuo kasyklų toli nutolusiose upių dalyse. Programos direktoriaus teigimu, tikėtina, jog gyvsidabris atkeliauja iš kasyklų ir dėl energijos gavybos veiksmų kitose šalyse.

Gvianos skydas – mažai pažįstamas pirmykštis atogrąžų miškas

Tirtas regionas yra didžiulio atogrąžų miško, plytinčio šiaurinėje Pietų Amerikos dalyje virš Amazonės upės, dalis. Gvianos skydas – taip vadinami šie miškai – apima Gajaną, Prancūzų Gvianą, Surinamą, dalį Kolumbijos, Venesuelos ir Brazilijos. Nors žinomas mažiau nei kiti atogrąžų miškai, Gvianos skydas sudaro apie ketvirtadalį visų pasaulio atogrąžų miškų ir yra viena iš mažiausiai žmogaus pažeistų teritorijų.

„Man yra tekę vykti į ekspedicijas visame pasaulyje, bet pirmą kartą mačiau tokį gražų, pirmykštį mišką. Pietinis Surinamas yra viena iš paskutinių vietų Žemėje, kur plyti dideli žmonių nepaliesto atogrąžų miško plotai,“ – sakė ekspedicijos vadovė ir skruzdėlių tyrėja Leeanne Alonso. – Rastas didelis skaičius naujų rūšių yra įrodymas nepaprastos šiuose miškuose slypinčios biologinės įvairovės. Mūsų ekspedicija tik truputį praskleidė šią uždangą.“

Akimirkos iš biologų ekspedicijos: