Šis pavasaris patenka į dešimtuką pavasarių, kai paukščiai parskrido anksčiausiai. Taip teigia Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis, išanalizavęs 50 metų duomenis. Anot specialisto, šiuo metu į Lietuvą parskridusios 32 paukščių rūšys.

Pirmadienį – 40 paukščių diena. Nuo senovės šią dieną buvo švenčiamas paukščių parskridimas. 40 paukščių diena taip vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį sugrįžta namo.

„40 [paukščių rūšių], ko gero, dar teks palaukti savaitę kitą. Dar net gandrai pas mus neparskridę. Tačiau visokių kitokių paukščių (ypač vandens paukščių) rūšių iš tikrųjų jau gausu“, – sako A. Pranaitis.

– Su Jumis šnekamės puikios pavasario dienos pradžioje. Dieną kai kur temperatūra sieks net 15 laipsnių. O kaip paukščių migracija? Ką pastebite šį neįprastai šiltą pavasarį?

– Pavasaris ypatingas. Žuvinto rezervate daugiau nei 50 metų stebime paukščių parskridimą. Duomenų yra labai daug. Specialiai pasižiūrėjau, kaipgi yra su šių metų parskridimo datomis. Šis pavasaris patenka į dešimtuką pavasarių, kai paukščiai parskrido anksčiausiai. Kai kurios paukščių rūšys labai arti rekordų, tačiau, deja, jų dar nepasiekė. Visgi pavasaris, ypač šiomis dienomis, yra nepaprastai gražus. Žuvinto rezervate jau parskridę daugybė paukščių. Suskaičiavome 32 parskridusias rūšis.

– Tai beveik 40?

– 40, ko gero, dar teks palaukti savaitę kitą. Dar net gandrai pas mus neparskridę. Tačiau visokių kitokių paukščių (ypač vandens paukščių) rūšių iš tikrųjų jau gausu.

– Tai ar galima šį pavasarį pavadinti išskirtiniu?

– Nepasakyčiau, kad jis yra rekordinis, bet vis tik tai, kad jis patenka į dešimtuką pavasarių, kai paukščiai parskrido anksčiausiai, yra daug. Manau, kad kai kurioms paukščių rūšims, be abejo, galbūt tai nėra pats ankstyviausias metas. Bet vis tik turiu pasakyti, kad vieversiai, pempės, gervės, pilkosios žąsys parskrido gerokai anksčiau nei įprastai.

– Pone Pranaiti, minėjote, kad jau per 30 rūšių paukščių sugrįžę į Lietuvą, o vis dėlto, kas buvo tie pirmieji? Kas buvo tas pirmasis sugrįžėlis iš Pietų?

– Tradiciškai Žuvinte ir visoje Lietuvoje pirmosios sugrįžta pilkosios žąsys. Tuoj pat po jų parskrenda vieversiai, pasirodo varnėnai, kartais želmeninės žąsys. Jei ežeruose būna properšų, labai anksti pasirodo antys klykuolės, rudagalvės antys, didieji dančiasnapiai. Tačiau turiu pasakyti, kad pastarieji kartais net neišskrenda iš mūsų krašto. Šiais laikais su paukščių parskridimu truputėlį sudėtinga, ypač juos registruojantiems gamtininkams. Mat kuo daugiau stebi, tuo daugiau atrandi, kad kai kurios paukščių rūšys tiesiog įsigudrina žiemoti mūsų krašte. Tai labai stipriai keičia ornitologų sudaromus migracijos grafikus ir parskrendančių paukščių registraciją.

– O kodėl taip atsitinka? Ar tai vyksta dėl šiltėjančio klimato?

– Manau, kad visaip būna. Pirmiausia mes šiais laikais turime gerokai daugiau stebėtojų, kurie pastebi, kad ir negausias, bet pavienes rūšis. Kitas dalykas yra, be abejo, ir šiltėjantis klimatas, ir šiltėjančios žiemos. Galų gale įtaką daro prie miestų gyvenviečių atsiradę teritorijos, kur yra neužšąlančio vandens. Visa tai prisideda prie to, kad kai kurie paukščiai sugalvoja, jog jiems verta Lietuvoje peržiemoti. Tačiau tai nekeičia esminio dalyko. Dauguma sparnuočių būtent šiomis dienomis parskrenda į mūsų kraštą.

– Dar visi pamename, kad pernai sniegas laikėsi gerokai ilgiau, kone iki balandžio vidurio. Matyt, ir paukščių elgesys šiemet ir pernai buvo visai kitoks?

– Be abejo. Praeitais metais šitomis dienomis buvo iki 20 laipsnių šalčio naktį. O štai dabar jau šiuo metu Žuvinto apylinkėse yra aštuoni laipsniai šilumos. Manau, kad netrukus temperatūra pakils dar daugiau. Skirtumai – didžiuliai. Žuvinto pakrantėse gervės pasidalinę savo lizdų teritorijas, berėkaujančios pilkosios žąsys, ko gero, jau krauna ir lizdus. Žinoma, jos tai daro iš pradžių pasislėpę kaip slapukės, sudėtinga pamatyti. Tačiau šitoks pavasaris akivaizdžiai ankstyvas ne tik paukščiams. Šiomis dienomis skraido dilgėlinukai, spungės, atkutę varlės, galima pamatyti žydinčius šalpusnius, ką jau kalbėti apie žibutes.

– Minėjote, kas parskrido pirmi. O kas tingiausi ir paskris vėliausiai?

– Be abejo, pirmiausia parskrenda atvirų kraštovaizdžių ir vandens paukščiai. Tai jau yra įprasta. O apie parskrendančius vabzdžialesius paukščius dar negalime kalbėti, dar truputėlį teks palaukti, nes šitų paukščių rūšys labai susijusios su specifine mitybine baze, jiems reikia vabzdžių. Iš dabar kelių beskraidančių muselių kregždė neišsimaitins. Taigi mums dar iš tiesų teks jų palaukti. Tie paukščiai, kurie parskridę dabar, yra patys atspariausi, gali pernešti šiek tiek šalčio ir tiesiog išgyventi tokiomis sąlygomis, kokios yra dabar.