Mokslininkas visai neseniai grįžo ir prie seno pomėgio – namuose vėl prižiūri 200 l akvariumą, kuriame apgyvendino žuveles iš turėtų svajonių sąrašo.
Netinkamos pradedantiems
Pasirink mėgstamą darbą ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti. Ši garsus posakis, ko gero, puikiai tiktų Justui, kuris ištisus mėnesius praleidžia upėse, ežeruose, o paskui darbuojasi laboratorijoje, tyrinėdamas žuvis. Tačiau akivaizdu, kad nuo žuvų jis nepavargsta, nes neseniai namuose vėl surado vietos akvariumui.
Tačiau iš kur toks užsidegimas povandeniniams pasauliui? Justas neslepia, kad ir jis pats aiškaus atsakymo į šį klausimą neturi.
„Gamta, o kartu ir vandens pasaulis, buvo savaime suprantama gyvenimo dalis, kiek save prisimenu. Artimoje aplinkoje ar tarp draugų didelių gamtininkų nebuvo. Žuvys domino nuo labai ankstyvo amžiaus. Pirmoji pažintis su jomis buvo žvejybose, kiek vėliau namie atsirado akvariumas, o dar vėliau ir kelios dešimtys žuvų“, – prisimena pašnekovas.
Pirmasis akvariumas Justo namuose atsirado dar pradinėse klasėse, kai dėdė atvežė keletą gyvavedžių žuvų.
„Kiek pamenu tai buvo gupijos ir kardonešiai. Tad kaip ir daugumos akvaristikos mėgėjų, mano kelias prasidėjo nuo gyvavedžių žuvų, tačiau dabar jau galiu pasakyti, kad jos nebūtinai yra geriausias pasirinkimas pradedančiajam, nes kai kuriais atvejais tai nėra aplinkos sąlygoms mažiausiai jautrios žuvys“, – įžvalgomis dalijasi ichtiologas.
Padėjo ir užsidirbti
Dar būdamas moksleivis Justas kantriai mokėsi prižiūrėti ir veisti savo augintines. O baigiant mokyklą ir pirmuose universiteto kursuose tai tapo ir papildomų pajamų šaltiniu.
„Tuo metu klijuodavau bei remontuodavau akvariumus, juos įrengdavau, veisdavau įvairias žuvis pardavimui. Kai kurios rūšys veisiasi gan paprastai, beveik savaime, pavyzdžiui, dauguma gyvavedžių ar ancistrusai. O štai kitoms reikia sudaryti tam tikras sąlygas – prieš naršinimą gausiau ir geriau maitinti, minkštinti ir rūgštinti vandenį ir pan. Dar kitoms nepakanka ir to, jos akvariumuose arba visai nesiveisia, arba reikia hormonų injekcijų.
Po neršto ateina kitas etapas – ikrų priežiūra. Jei ikrus po neršto paliksi likimo valiai, dauguma jų žus, reikia rūpintis, kad neužpultų saprolegnija (grybelis), išsiritusius jauniklius reikia šerti specialiai jiems auginamu pašaru – artemijomis, nematodais, kitu itin smukiu gyvu pašaru. Na ir, kas be ko, – išlaikyti itin gerą vandens kokybę, nes kitu atveju jaunikliai arba neaugs, arba žus“, – apie žuvų veisimo ir jauniklių auginimo subtilybes pasakoja ichtiologas.
Spalvingos ir grakščios
Nors kurį laiką Justas turėjo ne vieną ir ne du akvariumus, kaip pats sako, jo kaip akvaristiko karjera kuriam laikui buvo nutrūkusi – akvariumo neturėjo pastaruosius 12–13 metų.
„Visai neseniai nusprendžiau, kad vis dėlto noriu grįžti prie šio hobio ir vėl įsirengiau nelabai didelį, 200 l akvariumą“, – savo kaip akvaristiko jėgas panoro išbandyti Justas.
Dabar jame plaukioja žuvelės diskusai. Šie spalvingi, grakštūs akvariumo gyventojai pasirinkti neatsitiktinai. Pašnekovas sako, kad anksčiau tai buvo viena iš jo „svajonių“ žuvų sąrašo.
„Gal tai ir nėra daugiausia rūpesčių teikianti rūšis, tačiau diskusų auginimas, ypač kol jie jauni, reikalauja papildomų pastangų – žuvys jautrios ligoms, vandens kokybei, yra šiokių tokių mitybos niuansų, taigi, norit užauginti didelius, sveikus diskusus, reikia ir žinių, ir pastangų“, – užtikrina ichtiologijos mokslų daktaras.
Maitinimo subtilybės
Prakalbus apie diskusų mitybą, Justas neslepia, kad čia yra nemažai niuansų. Jo teigimu, viena pagrindinių problemų auginant diskusus – pripratinti juos prie sauso granuliuoto pašaro.
Šėrimas gyvu pašaru, tarkime, uodo trūklio lervomis, Justo pastebėjimu, nelabai galimas dėl ligų ir parazitų pavojaus – iš natūralių vandens telkinių atkeliaujantys kirminai kartu gali atnešti ir ligas, o jų gydymas dažnai yra komplikuotas ir daro neigiamą įtaką žuvų sveikatai ir bendrai būklei. Taip pat išbalansuojama akvariumo biologinė pusiausvyra.
Pasak žuvelių augintojo, neblogas pasirinkimas yra šaldytas pašaras – jis maistingas ir žuvys dažnai jį noriai ėda, tačiau išvažiavus dienai ar kelioms, žuvys liktų alkanos – tokio pašaro į automatinę šėryklą neįdėsi.
„Sausas „dirbtinis“ pašaras – vienas iš geriausių variantų, nes jame yra visų gerai žuvų sveikatai reikalingų medžiagų, užtikrinančių jų augimą. Tačiau diskusai ir kai kurios kitos rūšys sauso pašaro nelabai mėgsta, prie jo jas tenka ilgai pratinti. Šiandien mano laikomi diskusai jau puikiai minta sausu, specialiai jiems skirtu pašaru, todėl didelių problemų su šėrimu nebėra, tačiau verta paminėti, kad, esant galimybei, visada naudinga akvariumų žuvų racioną paįvairinti skirtingais „patiekalais“, – pataria jis.
Buvo ir ligų
Kol kas J. Dainio akvariumo gyventojos – guvios ir sveikos, ligų nepasitaikė. Vis dėlto seniau, kai jis žuvytes ne tik augino, bet ir veisė, ligų ar parazitų kartais pasitaikydavo.
Ichtiologas aiškina, kad ligos į akvariumą atkeliauja su naujomis žuvimis, augalais, vandeniu iš kitų akvariumų ar gamtos. Tuomet belieka identifikuoti ligos sukėlėją ir ją gydyti.
„Kartais pradinėse ligos stadijose sunku tiksliai pasakyti, kuo serga žuvis, tačiau tokiu atveju labai pagelbsti mikroskopas ir specializuota literatūra. Kai kurios ligos išgydomos gana nesunkiai, tačiau yra ir tokių, kurios ilgainiui atsinaujina, ypač susilpnėjus žuvies imunitetui“, – pastebi Justas.
Jis taip pat pataria naujas žuvis į akvariumą su senbuvėmis įleisti tik po karantino, t. y. naujas žuvis derėtų laikyti atskirame akvariume ir tik nepastebėjus jokių ligų požymių suleisti į vieną akvariumą. Anot ichtiologo, tai padės sutaupyti ne tik pinigų, bet ir savo laiko bei nervų.
Nori „lietuviško“ akvariumo
Anksčiau akvariume Justas laikė įvairias mūsų vandenų žuvis: kuojas, ešerius, lynus, lydekas, karosus ir t. t. Viena iš įdomiausių laikytų lietuviškų žuvų – dyglės. Pasak ichtiologo, jos gana greitai apsipranta akvariume ir gyvena visavertį gyvenimą, o sudarius palankias sąlygas, net ir neršia – reginys iš ties įdomus, nes patinas iš vandens augalų dalių suka lizdą, labai panašų į paukščio, kuriame patelė sudeda ikrus, o patinas vėliau juos prižiūri.
„Be to, prieš nerštą patinų spalva labai pasikeičia – ima dominuoti ryškios žalia ir mėlyna spalvos, o apatinė galvos pusė nusidažo ryškia raudona ar oranžine spalva. Lietuviškos žuvys dažnai nuvertinamos kaip „pilkos ir neįdomios“, bet tai tik pirmas ir klaidingas įspūdis – savo vandens telkiniuose turime labai įdomių ir spalvotų žuvų.
Vis pagalvoju, kad būtų labai įdomu susikurti teminį „lietuvišką“ akvariumą, tačiau pastaruoju metu minčių gerokai daugiau nei laiko joms įgyvendinti“, – šypteli pašnekovas.
Akvariume Justas anksčiau laikė įvairias mūsų vandenų žuvis: kuojas, ešerius, lynus, lydekas, karosus ir t. t. Viena įdomiausių laikytų lietuviškų žuvų – dyglės.
Iniciatyva – bloga
Mokslininkas šalies ežeruose, upėse atlieka mokslinius tyrimus ir jau ne sykį pastebėjo, kad žmonės iš savo akvariumų egzotines žuvis išleidžia į ežerus, upes.
„Keisčiausias atvejis buvo gupijos Neryje. Vienoje iš Neries įlankėlių Vilniuje sugavome apie 20 skirtingo dydžio gupijų. Pačios jos ten tikrai neatkeliavo, buvo paleistos žmonių. Kažkas tikriausiai sugalvojo savo augintinėms suteikti „antrą šansą“, tačiau tokia iniciatyva iš tikrųjų yra labai bloga“, – ichtiologas yra griežtas šiuo klausimu.
Jis iškart paaiškina kodėl: mūsų vandens telkiniai akvariumų žuvims netinkami dėl savo temperatūros ir kitų klimatinių sąlygų, taigi, į laisvę paleistos žuvys dažniausiai kankinasi, kol galiausiai žūva.
Dar blogesnis scenarijus nutinka, jei paleistos žuvys visgi sugeba prisitaikyti – taip nutiko su nuodėguliniu grundalu, dar žinomu rotano pavadinimu. Iš akvariumų į laisvę patekusios šios žuvys išgyveno, prisitaikė prie mūsų vandens telkinių ir dėl savo itin didelio agresyvumo ir rajumo tapo invazinėmis – nedideliuose vandens telkiniuose jos išnaikina ne tik visas žuvis, bet ir kitą gyvūniją – vandens vabzdžius, moliuskus, varliagyvius.
„Pastaruoju metu spaudoje taip pat gan dažnai pasitaiko pranešimų, kad tai viename, tai kitame vandens telkinyje žvejai pagavo piraniją. Kai kuriais atvejais tai būna kitų rūšių žuvys, išoriškai panašios į piranijas, tačiau natūraliai mūsų vandenyse šios žuvys negyvena – jos atkeliauja iš neatsakingų žmonių akvariumų.
Jei nebegalite laikyti žuvų – nepaleiskite jų į laisvę: šios žuvys žus, o dar blogiau nutiks, jei jos prisitaikys prie aplinkos sąlygų ir naikins vietines rūšis. Geriausia būtų jas parduoti ar padovanoti kitam akvaristikos mėgėjui“, – pataria J. Dainys.
Dažna klaida
Pasiteiravus, kaip jis formuoja akvariumo ekosistemą, Justas pabrėžia, kad pirmas ir svarbiausias dalykas, pakišantis koją nemažai daliai akvariumų turėtojų, – azoto ciklas.
Iš įvairios pūvančios organikos, nesuvartoto žuvų pašaro ir žuvų šalinimo produktų į vandenį patenka azoto junginiai – amonis, amoniakas.
Anot mokslininko, šie junginiai visiems vandens gyvūnams mirtinai pavojingi ir turbūt 90 proc. lemia akvariumų žuvų žūtis. Sveikame akvariume turi būti pakankamai nitrifikuojančių bakterijų – tokių, kurios amonį ir amoniaką paverčia į nitritus, o nitritus – į nitratus.
„Nitratai žuvims praktiškai nebepavojingi. Šių bakterijų dauginimasis akvariume kaip ir nereikalauja ypatingų žinių, tačiau labai svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pašaro, patenkančio į akvariumą, ir bakterijų kiekio. Dar viena dažnai daroma klaida – filtro plovimas. Prie filtro apskritai draudžiama lįsti, jei jis nėra mechaniškai užsikimšęs, o jei visgi užsikimšo – tai dar viena bėda akvariume – reiktų gerokai mažinti žuvų šėrimą“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Augalų funkcija
Justas sako, kad ne mažiau svarbu išmokti laiku pastebėti vandens pokyčius, kurio negerus rodiklius parodo žuvų elgesys.
Kalbant apie augalus akvariume, jie reikalingi ne visuose akvariumuose, pavyzdžiui, akvariumuose su kai kuriais Afrikos ciklidais augalai paprasčiausiai neišgyventų, nes šios žuvys, anot Justo, labai mėgsta aplinką tvarkytis pagal save ir visus augalus išrauna.
„Tačiau daugelyje akvariumų augalai pageidautini ir reikalingi ne tik dėl to, kad gerokai pagražina vaizdą ir sukuria natūralesnę aplinką žuvims, bet ir dėl to, kad suvartoja dalį anksčiau minėto azoto junginių ir taip padeda išlaikyti gerą vandens kokybę. Dekoracijos – skonio reikalas, man patinka natūrali aplinka, taigi įvairių nuskendusių laivų ir narų statulėlių vengiu, renkuosi tai, kas būna gamtoje – medį ir akmenis“, – pasakoja Justas.
Vandens kokybė
Pasiteiravus, kaip Justas nustato ir palaiko optimalius vandens parametrus skirtingoms rūšims, paaiškina, kad viename akvariume stengiasi laikyti tik tų rūšių žuvis, kurioms tinka panašūs aplinkos parametrai – temperatūra, vandens kietumas, pH ir t. t.
Taip pat žuvis reiktų pasirinkti pagal charakterį – kai kurios rūšys yra teritorinės, agresyvios ar tiesiog plėšrios – tokių negalima laikyti su smulkesnėmis, taikiomis rūšimis.
Anot jo, vandens kokybę taip pat pravartu pasitikrinti specialiais testais, nes kai kurios vandenyje esančios medžiagos plika akimi nematomos, bet žuvims labai kenksmingos.
Vienoje iš Neries įlankėlių Vilniuje sugavome apie 20 skirtingo dydžio gupijų. Pačios jos ten tikrai neatkeliavo, o buvo paleistos žmonių. Kažkas tikriausiai sugalvojo savo augintinėms suteikti „antrą šansą“, tačiau tokia iniciatyva iš tikrųjų yra labai bloga.
Svajonių žuvis
Paprašius įvardyti, kokios rūšies žuvį ichtiologas norėtų vieną dieną pamatyti savo akvariume, sako, kad pirmiausia norėtųsi didelio augalinio akvariumo su smulkiomis žuvimis.
„Jei reikėtų vertinti, sakyčiau, kad vešlaus augalinio akvariumo išlaikymas yra sudėtingesnis uždavinys nei nemažos dalies žuvų auginimas.
Iš žuvų norėtųsi altumų. Tai į skaliarus panašios, tačiau gerokai retesnės ir sunkiau auginamos žuvys, laisvėje paplitusios tik Orinoko upės baseine. Ir išvaizda jų subtilesnė nei gana dažnai auginamų skaliarų.
Galų gale, kaip juokaujama, gyvavedės žuvys yra tos, nuo kurių akvaristika prasideda ir jomis pasibaigia. Sveikų, geros kondicijos gyvavedžių žuvų auginimas yra gerokai sudėtingesnis, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Tik, deja, ne visi akvariumų turėtojai, pažiūrėję į žuvį, gali pasakyti, ar ji išties jaučiasi gerai, ar kovoja dėl išgyvenimo“, – tikina jis.
Žinios padeda
GTC mokslininkas neslepia, kad ichtiologijos žinios tikrai netrukdo prižiūrint akvariumą. Justo teigimu, akvariumas veikia panašiais principais, kaip ir natūralūs vandens telkiniai. Taigi, turint akvariumą ir suprantant kaip, jis veikia, galima įsivaizduoti, kas vyksta gamtoje, iš kur kyla vienos ar kitos problemos, kaip jas išspręsti.
„O gamtos supratimas leidžia sukurti tinkamas sąlygas akvariume, atkartojant natūralius procesus. Tiesą sakant, būtų labai sveika, kad kiekvienas ichtiologas turėtų pakankamai akvaristikos žinių – daug lengviau suprastų, kas, kodėl ir kaip vyksta natūraliuose vandens telkiniuose.
Taip pat ir nemažai daliai akvariumų žuvų augintojų praverstų gilesnės žinios apie vandens ekosistemų funkcionavimą, nes palengvintų akvariumų priežiūrą – dažnai girdime, kad akvariumo priežiūra yra sunkus ir daug laiko reikalaujantis užsiėmimas, tačiau jei visi procesas veikia sklandžiai, įprasto akvariumo priežiūrai daug laiko nesugaišite“, – patikina J. Dainys.
Paniro į vandens fotografiją
Akvariumai ir žuvys – ne vienintelis Justo pomėgis. Jis profesionaliai fotografuoja sugautas žuvis, netgi įkūrė savo tinklapį „Waterlife“.
Justas sako, kad kelias iki profesionalios žuvies ar kito vandens gyvio nuotraukos – ilgas ir reikalaujantis nemažai kantrybės.
„Pirmiausia nuotrauka atsiranda galvoje (deja, kartais tik ten ir lieka). Kitas žingsnis yra fotomodelio paieška. Tai gali būti žvejyba meškere, samteliais, graibšteliais, gaudymas rankomis ir visaip kitaip, kaip legalu tai daryti. Būna, kad kartais objektą nuotraukai pasiūlo kolegos ar draugai – randa ką nors reto ar įdomaus ir paskambina“, – tai, kaip ieško savo modelių, pasakoja Justas.
Fotografijai jis netgi yra pasidaręs mini studiją, kurioje yra akvariumų su reikalingu fonu ar augalais ir kitomis dekoracijomis natūraliai aplinkai sukurti, apšvietimas, fotoįranga. Visos žuvys ar kiti gyvūnai fotografuojami akvariumuose, o po fotosesijos sveiki ir gyvi grįžta atgal į gamtą – į tą patį telkinį, kuriame buvo sugauti.
„Akvariumus fotografavimui klijavau pats, nes pirkti to, ko reikia – nėra. Kokybiškoms nuotraukoms reikėjo specialaus, itin skaidraus stiklo, akvariumų forma ir dydis taip pat parenkama pagal fotografuojamą objektą – trispygles dygles fotografuoju gana mažuose keliolikos centimetrų ilgio akvariumukuose, tuo tarpu metrinei lašišai teko klijuot specialiai jai skirtą akvariumą“, – neįtikėtinomis detalėmis dalijasi fotografas.
Pamatome ne viską
Kiek užtrunka fotosesija, tiesiogiai priklauso nuo objekto, kuris yra prieš fotoobjektyvą. Justas nusijuokia, kad moliuskai praktiškai nejuda, todėl dažniausiai tereikia pasirinkti tinkamą fotografavimo kampą ir padaryti keletą ar keliolika kadrų, tačiau kai kurioms žuvims pozavimas visai ne prie širdies – padarai kelis tūkstančius kadrų, o tinkamo – nė vieno.
„Viešai skelbiami tik tie kadrai, kurie pavyksta, o „už kadro“ lieka dešimtys tūkstančių nepavykusių bandymų. Nors užsiimti vandens pasaulio fotografija pradėjau prieš gerus penkerius metus, bet net ir dabar nuolat reikia ką nors tobulinti ar keisti, kad padarytum geros kokybės nuotrauką – taigi ir čia procesas be pabaigos“, – įsitikinęs J. Dainys.
Naujausi komentarai