Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pažymi, kad upes sustabdžiusių užtvankų ardymas yra skolos vandens gyvybei, bioįvairovei, žuvų populiacijoms grąžinimas. „Kartu tai – simbolinis visuomenės gestas, atsikratant sovietinio paveldo likučių. Tai visų ekologų laimėjimas, kuris įkvepia su pagreičiu gerinti kitas ekosistemas“, – teigia S. Gentvilas.

Ministro žodžiais, netrukus sunkioji technika judės ir prie kitų užtvankų: dar šiemet bus šalinamos malūno užtvankos liekanos Anykščiuose Anykštos upės vientisumui atkurti.

Salantų regioninio parko direktorius Modestus Šečkus, užtvankos demontavimo projekto vadovas, tikisi, kad išardžius Salantų miesto užtvankos vandens pralaidą, į Salanto aukštupį grįš neršti gausūs migruojančių žuvų ir nėgių būriai, pagausės žuvų ištekliai, pagerės upėje aptinkamų kitų retų rūšių būklė. „Be to, atstačius natūralią upės tėkmę pagerės ir upės ekologinė būklė, visa Salanto upė kartu su Minijos upės baseinu taps atsparesni klimato kaitos grėsmėms“ – tikisi jis.

Nuardžius Salantų užtvanką, neršto metu nebeliks dirbtinių, žmogaus sukurtų kliūčių žuvims migruoti. Kartu pagerės paviršinių vandens telkinių būklė, gausės upių biologinė įvairovė.

Salanto upė Kretingos rajone yra svarbi biologinės įvairovės požiūriu, upėje ir jos intakuose aptinkamos saugomos žuvų ir moliuskų rūšys. Ekspertų teigimu, didžiausia nauda bus žuvų praeivių – šlakių ir upinių nėgių – populiacijoms, kurios negalėjo patekti aukščiau užtvankos daugiau kaip 30 metų. Be to, šios upės ruožai priklauso „Natura 2000“ tinklui.

Šią vasarą ruošiantis šalinimo darbams nuleistas tvenkinio vanduo, jame buvusios žuvys išleistos į Salanto upę žemiau užtvankos. Užtvanka bus ardoma iki rugsėjo vidurio, vėliau – tvarkoma aplinka, įrengiamas užutėkis vietinių gyventojų rekreacijos poreikiams. Mokslininkai atliks tyrimus apie užtvankos pašalinimo poveikį Salanto baseino žuvims, biologinei įvairovei.

Rekonstrukcijos darbus vykdo įmonė „Kavesta“, projekto vertė – 302 tūkst. eurų.

Artimiausiu metu bus atliekama Aplinkos ministerijos užsakyta studija, kuri vertins Lietuvos užtvankas socialiniu, ekonominiu ir ekologiniu požiūriu, nustatys, kurių užtvankų pašalinimas turės didžiausią gamtosauginį potencialą.

Upių vientisumo atkūrimo darbai šalinant arba pritaikant užtvankas žuvų judėjimui numatyti Vandenų srities plėtros 2017-2023 m. programos įgyvendinimo veiksmų plane. Upių atvėrimas yra Europos Žaliojo kurso prioritetas. Europos Biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m. numatyta atverti 25 tūkst. kilometrų upių.

Kaimyninėse ir kitose Europos šalyse užtvankos šalinamos daugiau nei 10 metų. Geroji užsienio praktika parodė, kad tai yra veiksmingiausia priemonė atkuriant žuvų migracijos kelius ir upių biologinę įvairovę.