Jaunųjų mokslininkų sąjunga kuria etikos kodeksą, kuriame didžiausia blogybe įvardijamas plagijavimas

Jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS), vienijanti beveik 200 įvairių sričių specialistų, sukūrė ir tikisi rudenį patvirtinti etikos kodeksą, kuriame didžiausia blogybe įvardijamas plagijavimas.

"Kodekse apibrėžėme, kad šiurkščiausiu etikos pažeidimu laikome būtent plagijavimą ir manome, kad pats pagrindinis principas, kurio turėtų laikytis visi tyrėjai, yra objektyvios tiesos paieška", - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė Vilma Petrikaitė.

Konferencijoje aiškinta, kad universitetuose veikiantys kodeksas dažnai tėra formalumas, jie neva nėra labai veiksnūs.

"Todėl manome, kad bendro pobūdžio etikos kodeksas būtų aktualus ir naudingas visiems Lietuvos tyrėjams. Galbūt tai būtų pirmas žingsnis etikos problemų sprendimo nacionaliniu lygiu link", - kalbėjo V.Petrikaitė.

Pasak sąjungos narių, kilusiems ginčams spręsti numatoma sudaryti etikos komisiją, kurios sprendimai, patvirtinti LJMS tarybos, bus skelbiami viešai.

"Komisiją sudarys 5 asmenys, kurie bus renkami visuotinio susirinkimo metu ir esame numatę, kad iki 2 asmenų bus galima rinkti ne iš Sąjungos narių", - teigė V.Petrikaitė.
"Mes nesame universitetų administracija ir mes negalime už kitus žmones padaryti kažkokio darbo. Mes galime daryti tai, ką mes galime, ir tai, kas nuo mūsų priklauso (...) Mes negalime priversti, tarkime, Šiaulių universiteto Senato priimti sprendimo, kad negali docentas, kurio disertacija pripažinta plagiatu, dirbti universitete apskritai mūsų supratimu, mes neturime tokių galių, bet mes galime pradėti nuo savęs", - spaudos konferencijoje svarstė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos ekspertas Tomas Žalandauskas.

Jis pripažino, kad šis kodeksas kol kas neapims visos jaunųjų mokslininkų bendruomenės, nes sąjunga, kurios nariams jis bus privalomas, vienija tik mažiau nei dešimtadalį mokslininkų. Tačiau pažymima, kas kodeksu galės vadovautis ne tik sąjungos nariai.

Lietuvos mokslo tarybos humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto pirmininkė Rūta Marcinkevičienė savo ruožtu dėstė, kad jei kai kurie universitetai ir yra šiuo metu pakantūs "savo pačių darbo brokui", ilgainiui, kalbant apie etiką, atsiras nepakantumo atmosfera, kuri "neleis vešėti plagijavimui".

Ji taip pat teigiamai įvertino kuriamą Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą.

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio iniciatyva kuriama tarnyba, numatoma, nagrinės pareiškėjų skundus ir savo iniciatyva atliktų tyrimus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų, kuriais pažeidžiami arba įtariama, kad gali būti pažeisti akademinio sąžiningumo, akademinės laisvės, mokslo darbų vertinimo nešališkumo, lygių teisių dalyvauti konkursuose, etiškų tarpusavio santykių principai. Planuojama, kad ji taip pat tirs skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir procedūrų srityje.

"Yra ir priešingų nuomonių, teigiama, kad nereikia tokios tarnybos, kad jinai kaip kūdikių pamestinukų langelis - jeigu mes jau tokią tarnybą steigiame, mes viešai prisipažįstame, kad tai yra problema. Ir tie visi etikos kodeksas irgi kaip maži langeliai, bet manau, kad tą reikia pirmiausia pripažinti (...) Ir toliau reikia sankcijų, nieko čia nepadaryti", - teigė R.Marcinkevičienė.

Pasak jos, kylantys ginčai etikos klausimais yra teigiamas dalykas.

"Blogiau yra, kai nekyla ginčas ir visiems yra gerai. Čia ne tik plagijavimo, bet akademinės etikos plačiąja prasme klausimas. Pavyzdžiui, studentai nevaikšto į paskaitas, dėstytojai irgi arba paleidžia studentus po 15 minučių. Abi pusės patenkintos, abi pusės patenkintos, ginčo nėra, bet kas tada turėtų susirūpinti?", - klausė R.Marcinkevičienė.