Su JAV „Tevatron“ greitintuvu dirbantys mokslininkei teigia užfiksavę galimų užuominų apie Higgso bozoną.

Tai suteikia daugiau svorio minčiai, jog Higgsas, neva suteikiantis masę visoms kitoms dalelėms, egzistuoja esant 125 gigaelektronvoltų masei.

Tačiau šie nauji duomenys nėra statistiškai pakankamai tikslūs, kad juos būtų galima vadinti „atradimu“, praneša BBC.

„Tevatron“ du dešimtmečius buvo didžiausiu dalelių greitintuvu pasaulyje, tačiau 2011 metais jis buvo išjungtas nepavykus susitarti dėl tolesnio finansavimu.

Tačiau greitintuvas padėjo gauti didžiulius kiekius duomenų, kuriuos dar reikia išanalizuoti.

Naujausiuose duomenyse galima rasti užuominų apie dalelę, kurios masė – 115–135 gigaelektronvoltų (GeV). Tai maždaug 120–140 kartų daugiau nei sveria protonai, esantys kiekviename atome. Tikimybė, kad šie duomenys teisingi, siekia 2,2 sigma.

Tai reiškia, kad egzistuoja maždaug viena galimybė iš 36-ies, kad stebima anomalija yra atsitiktinumo rezultatas. Tai žymiai mažiau patikima nei „5 sigma“ slenkstis, kurį fizikai naudoja siekiant formaliai atskirti, kas laikoma atradimu.

Tačiau šie duomenys įdomūs tuo, kad Didžiojo hadronų greitintuvo (LHC) duomenyse maždaug toje pačioje masėje taip pat rastas „nelygumas“, nors ten vykdomi visiškai kitokie eksperimentai.

LHC vykdo protonų susidūrimus, o „Tevatron“ naudojo protonus ir jų atitikmenis iš antimedžiagos – antiprotonus.

Abiejų eksperimentų metu analizuota, kaip šios didelės energijos dalelės suirsta ir bandyta aptikti Higgso bozoną.

„Tevatrone“ duomenys gauti sukūrus apatinius kvarkus ir jų atitikmenis apatinius antikvarkus, o LHC gaunamos šviesos dalelės fotonai.

„Tai kitas greitintuvas, kiti detektoriai ir kitas irimo kanalas“, – teigė Robas Roseris, dirbantis su CDF, vienu iš dviejų „Tevatron“ detektorių.

„Tai papildo paveikslą ir pradeda ryškėti nepaprastai įdomus atvejis. Tačiau negalime daryti drąsių pareiškimų, net jei to ir norėtume. Tiesiog norėčiau, kad turėtume daugiau duomenų“, – sakė jis.

Netrukus ketinama pristatyti ir pagrindinių LHC detektorių – CMS ir „Atlas“ – duomenis, kurie galėtų pateikti daugiau įrodymų.

Oksfordo universiteto fizikas Tony Weidbergas, dirbantis su LHC „Atlas“ detektoriumi, teigė, kad „Tevatron“ rezultatai suderinami su idėja apie palyginti „lengvą“ Higgso bozoną.

Duomenys taip pat atmeta galimybę, kad jis egzistuoja esant didesnėms, 147–179 GeV masėms, o tai taip pat sutampa su LHC gautais rezultatais.

„Tai įdomu, nes tai dar viena nedidelė užuomina. Tad tapo dar truputį labiau tikėtina, kad šiuo metus užbaigsime atrasdami Higgso bozoną, o ne įrodydami, kad jis neegzistuoja“, – kalbėjo T. Weidbergas.

„įrodymai bus LHC duomenyse, kuriuos gausime šiais metais, ir iki metų pabaigos nuo užuominų pereisime prie atradimo arba atmetimo. Bet kuris rezultatas man įdomus“, – pridūrė jis.