„Tai – labai mėnuliška, labai tuščia, labai izoliuota vieta, - pirmaisiais įspūdžiais pabuvojus Marianų įduboje dalijasi režisierius Džeimsas Kameronas. – Jaučiausi absoliučiai izoliuotas nuo žmonijos. Atrodė, kad aš atsidūriau kažkur kosmose, kažkokioje kitoje planetoje, o paskui tą pačią dieną sugrįžau namo.“

Rekordinį vieno asmens nėrimą į giliausią vandens gelmę planetoje Dž. Kameronas sėkmingai atliko šį pirmadienį. Iš tiesų, ko gi 11 km gelmėje tikėtis? Ten – labai tamsu ir tuščia.

Kaip pasakoja pats rekordinio pasiekimo autorius, jo vienvietis povandeninis laivas „Deepsea Challenge“, pasiekę Marianų įdubos dugną, dėl milžiniško slėgio susiplojo maždaug 7,5 cm. „Iliuminatorius tarsi įdubo į laivo vidų, - prisimena Dž. Kameronas.

Vargu ar bereikia sakyti, jog gyvybė tokioje gelmėje yra visiškai kitokia.

„Tokioje gelmėje egzistuojantys gyvūnai yra prisitaikę prie tos neįtikėtinos tamsos, to siaubingo slėgio, - pasakoja kino filmų „Titanikas“, „Įsikūnijimas“ ir kt. režisierius. – Paprastai tokie sutvėrimai yra baltos spalvos, jų organizmuose nėra jokių pigmentų. Kai kurie iš jų turi regėjimo organų – kad matytų povandeninės gyvybės bioliuminescenciją. Kiti regėjimo organų išvis neturi. Tai absoliučiai svetimas pasaulis.“

Iki šiol giliausią Žemės tašką yra pavykę pasiekti tik dviem žmonėms – 1960 metais tai padarė šveicarų inžinierius Jacques’as Piccardas ir JAV karinio laivyno kapitonas Donas Walshas. Tiesa, jų batiskafas, pasiekęs dugną, sukėlė tiek dumblo, kad jie nieko negalėjo matyti ir po 20 minučių grįžo į vandenyno paviršių.

Dž. Kameronas fiksavo viską, ką matė Marianų įdubos dugne. Tad artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais galima tikėtis sulaukti daugiau kvapą gniaužiančių kadrų iš nežemiško pasaulio Žemėje.