Dievas nesukūrė visatos, o Didysis sprogimas buvo neišvengiama fizikos dėsnių pasekmė, savo naujoje knygoje teigia garsus britų kosmologas Stephenas Hawkingas.

Knygoje "Didysis projektas" (The Grand Design) S.Hawkingas ir bendraautorius JAV fizikas Leonardas Mlodinowas argumentuoja, jog Dievo įsikišimas nebuvo reikalingas, kad atsirastų Visata.

Šios knygos ištraukas ketvirtadienį paskelbė britų dienraštis "The Times".

"Dėl tokio dėsnio kaip gravitacija visata gali susikurti ir susikurs iš nieko. Spontaniškas susikūrimas - tai priežastis, dėl kurios yra kažkas, o ne nieko; dėl kurios egzistuoja visata, dėl kurios egzistuojame mes, - rašo S.Hawkingas. - "Nebūtina, kad Dievas įžiebtų kibirkštį ir paleistų visatą".

Jo nauja knyga polemizuoja su Izaoko Niutono teorija, kad Visatą sukūrė Dievas, nes ji negalėjo atsirasti iš chaoso.

Kaip vieną įrodymų, kad nėra aukščiausiojo proto, S.Hawkingas nurodo dviejų ekzoplanetų - dangaus kūnų kurie sukasi šalia žvaigždžių už Saulės sistemos ribų, atradimą 1992 metais.

"Atsitiktinis planetoms susidaryti reikiamų sąlygų sutapimas mūsų sistemoje: vienintelės Saulės buvimas ir sėkmingas Saulės masės su nuotoliu nuo Saulės iki Žemės derinys - dabar tapo kur kas mažiau reikšmingas. Ir jis jau nėra toks svarus įrodymas to, kad Žemė buvo sukurta žmonių malonumui".

68 metų S.Hawkingas pelnė tarptautinį pripažinimą, 1988 metais išleidęs knygą "Trumpa laiko istoriją" (A Brief History of Time), kurioje išdėstė teorijas apie Visatos kilmę. Jis taip pat garsėja kaip juodųjų skylių, Didžiojo sprogimo ir kvantinės gravitacijos teorijų kūrėjas.

Pastarieji jo komentarai rodo, kad mokslininkas atitolo nuo savo ankstesnės pozicijos dėl religijos.

Kai teigiama jo ankstesniuose darbuose, fizikos dėsniai rodo, jog tiesiog nebūtina tikėti, kad Dievas esąs susijęs su Didžiuoju sprogimu.

S.Hawkingo, kuris laikė save agnostiku, pažiūros gana populiarios mokslo pasaulyje, kur nemažai ateistų.

Vis dėlto kai kuriems kitiems ekspertams kelia abejonių šio astrofiziko išvados. Profesorius George`as Ellisas, vadovaujantis Tarptautinei mokslo ir religijos draugijai, mano, kad mokslininko pareiškimai gali padaryti žalos.

"Mano nuomone, didžiausias (šių pareiškimų) trūkumas tas, kad visuomenė verčiama pasirinkti - mokslą ar religiją. Daugelis pasakys: "Na ką gi, tada aš renkuosi religiją". Dėl to pralaimi kaip tik mokslas", - mano G.Ellisas.

Savo ruožtu "The Times" prie publikacijos pridėjo karikatūrą: piešinyje pavaizduotas barzdotas Dievas su aureole, slaptai pranešantis sparnuotam angelui: "Aš netikiu Stephenu Hawkingu!".

S.Hawkingas serga progresuojančia nervų liga, dėl kurios jis per daugelį metų buvo beveik visiškai paralyžiuotas. Mokslininkas gali kalbėti tik naudodamasis kompiuteriniu garso sintezatoriumi.

S.Hawkingas, kuri yra kelis kartus vedęs, turi tris vaikus ir vaikaitį. 2007 metais fizikas, visą gyvenimą svajojęs patirti nesvarumo būklę, skrido virš Atlanto specialiai sukonstruotu lėktuvu.