Japonų kompanija Sony per paskutiniuosius aštuonerius metus neteko apie $11 mlrd. Viso to priežastimi tapo nesėkmingas televizorių gamybos verslas.

Tiesa, tokios nesėkmės lydi ir kitus japonų televizorių gamintojus. Tai lėmė ir arši konkurencija su P. Korėjos kompanijomis, paklausos sumažėjimas ir stiprėjantis Japonijos valiutos jenos kursas. LCD televizorių gamyba jau nebe tokia pelninga, kaip to norėtų japonų kompanijos.

Duodamas interviu naujienų agentūrai Reuters, neseniai Sony prezidentu paskirtas Kazuo Hirai paaiškino, jog jo naujasis kompanijos „sveikatinimo“ planas susijęs su glaudžia programinės ir aparatinės įrangos integracija, kai parduodamas tarsi vientisa sistema.

Sėkmingu tokios veiklos pavyzdžiu Sony prezidentui yra nuosavo žaidimų konsolių PlayStation verslas. Be to, panašios politikos laikosi ir Apple, realizuojanti mobiliems įrenginiams skirtas aplikacijas per savo el. parduotuvę; pavyzdžiu gali būti ir Amazon, „pririšusi“ planšetinio kompiuterio Kindel Fire pirkėjus prie savo online parduotuvės, kurioje siūloma daugybė programinės įrangos bei kitokio pramoginio turinio. Kaip rodo Amazon pavyzdys, pati aparatinė įranga gali būti pardavinėjama žemiau savikainos.

Tiesa, nereikia pamiršti, jog Sony turi teises į daugybę muzikinių kompozicijų, filmų ir televizijos programų. Taigi problemų su turinio pasiūla neturėtų iškilti, aišku, prieš tai sukuriant patrauklų produktą už patrauklią kainą.

Naujasis Sony vadovas taip pat tikisi per keletą metų susigrąžinti savo kompanijos LCD televizorių gamybos padalinį į pelningų gretas. K. Hirai teigimu, ši kryptis dar bent trejus metus bus gyvybinga, kol ją po truputį pradės spausti naujomis technologijomis paremti gaminiai.