Leonardo da Vinci, nutapęs bene paslaptingiausią – Monos Lizos – šypseną, galėtų būti laikomas ir vienu iškiliausių Renesanso mokslininkų, jei būtų skelbęs savo anatomijos tyrimų rezultatus.

Paroda apie tai atidaroma Londone, Karalienės galerijoje Bakingamo rūmuose, praneša LTV „Šiandien“.

„Leonardo da Vinci – anatomas“ – taip pavadinta paroda, kurioje eksponuojami 87 piešiniai. Yra žinoma, kad L. da Vinci buvo ir tyrėjas, bet jeigu jo tyrimai būtų skelbiami tuomet, kai gyveno Renesanso genijus, jis būtų pripažintas vienu iškiliausių savo meto mokslininkų, o jo vardas dabar būtų tariamas šalia tokių kaip Galilei ar Niutonas.

Nedaug kam žinoma, kad L. da Vinci atliko 30-ies kūnų skrodimus, tyrinėjo jų anatomiją ir tai fiksavo užrašuose ir piešiniuose, bet jų niekada neskelbė.

„Žmogaus anatomijos studiją pirmas paskelbė flamandų anatomas Andreas Vesalius 1543 metais, tai jau kita karta. Jeigu savo tyrimus būtų paskelbęs Leonardo, jis būtų pirmas ir būtų minimas šalia tokių vardų kaip Galilei ar Niutonas.

Dabar žinome, kad jis didis dailininkas, laisvalaikiu užsiiminėjęs tyrimais, bet kaip rodo paroda, jo darbai anatomijos srityje labai svarbūs“, – sako Karalienės galerijos Bakingamo rūmuose kuratorius Martinas Claytonas.

Tiesa, L. da Vinci tyrimų varomoji jėga buvo menas, jis norėjo, kad jo kūriniai būtų kuo arčiau tikrovės.

„Leonardo meno ir mokslo nelaikė atskirais dalykais, jo menas buvo pagrįstas mokslu, jis norėjo būti tikroviškas, jo moksliniai darbai padėjo pasiekti grožio“, – teigia M. Claytonas.

Viename piešinyje išlikęs ir L. da Vinci piršto antspaudas.

Šie jo tyrimų rezultatai buvo paskelbti tik 1900-aisiais metais, juos tik tuomet įvertino mokslo pasaulis.

Nuo XVII a. pabaigos jie priklausė Anglijos karališkajai kolekcijai. Ši paroda atidaroma Elizabeth II valdymo 60-mečio proga, taip pat artėjant Londone vyksiančioms Olimpinėms žaidynėms.