Kovo – 25 d. Lietuvoje minimos Gandrinės. Laikoma, kad būtent šią dieną grįžta gandrai, tačiau akylos tautiečių akys jau pastebėjo ankščiau grįžusius ir kitiems kelią rodančius baltuosius.

Šį savaitgalį jam teko stebėti apie 10-ies gandrų būrį Šiauliuose. Paukščių būrys lėtai varlinėjo miesto hipodromo ganykloje.

Lietuvos ornitologų draugijos darbuotojų tokia informacija nenustebino. Jie gavo duomenų, kad pirmasis gandras Lietuvoje buvo pastebėtas dar kovo 12 dieną. Panevėžio rajone, netoli Pavašuokų kaimo. Kovo 15-ąją buvo pastebėtas dar vienas atsiskyrėlis netoli Alytaus.

„Iš tiesų gandrų laukėme jau prieš kelias dienas, bet prasti orai ties Bosforo sąsiauriu sutrukdė jiems grįžti ankščiau“, - pasakojo ornitologė Eglė Pakštytė. Pasak specialistės, mūsų protėviai kovo 25 dieną šventė Gandrines ne be reikalo – tikrai būtent tokiu metu Lietuvoje jau visur galime matyti gandrus.

„Paprastai pirmieji pasirodo patinai. Nes būtent jiems reikia pasirūpinti lizdu, apsitvarkyti kol sugrįš partnerė. Nedaug kas žino, bet gandrų patelės ir patinai žiemoja atskirai. Tik vasarą susitinka, užaugina vaikus ir vėl „atostogas“ leidžia ne sykiu“, - gandrų gyvenimo ypatumus dėsto E. Pakštytė. Jei Lietuvoje orai smarkiai nepablogės, tuomet per Gandrines daug kur galėsime matyti šios šventės „kaltininkus“.

Gandrai lietuvių tautosakoje

Baltasis gandras, Lietuvoje dar vadinamas busilu, starkumi, gužu, gužučiu, bacionu – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikomas šventu paukščiu, mitiniu pirmtaku, globėju, kilusiu iš žmogaus, kuris neša laimę, gerovę, teisingumą (dangaus antspaudo saugotojas). Jis galįs žmonių ligas paimti, nulakinti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę tiems namams, šalia kurių apsigyveno, o dievdirbių kūryboje tarp šventųjų garbingą vietą užimdavo ir gandro statulėlės.

Lietuvių tautosakoje, sugrįžę gandrai žymi šiltojo metų laiko pradžią. Kažkada Gandrinės buvo laikomos prosenoviškais Naujaisiais metais. Tad neveltui šią dieną daromi svarbūs spėjimai ir tikima, kad kokios yra pirmos naujų metų dienos, tokie bus ir visi metai. Tikėta, kad pirmą kartą pamatytas gandras gali daug nulemti visiems metams. Labai svarbu, kaip gandrą pirmąkart tais metais pamatysi. Jei skrendantį, – gerai - visus metus spėriai nudirbsi darbus. Tik šeimininkės tais metais daug puodų netyčiomis sudaužys. Jei tupintį – vangiai viskas seksis. Netekėjusios merginoms pamatytas skrendantis gandras reiškė, kad jos šiemet ištekės, tupintis – kad dar patupės tėvų namuose. Mokiniui skrendantis gandras reiškė, kad jis sėkmingai „perskris“ į kitą klasę, stovintis – kad pasiliks toje pačioje klasėje antrus metus. Dažniausiai pirmieji parskridusį paukštį pasveikina vaikai: pamatę iškart ant pievelės verčiasi per galvą – kad būtų miklūs per visą ganiavą.