Ekspertų teigimu, labiausiai virusų mažėjimo situaciją nulėmė ne antivirusinių programų tobulėjimas, bet pačių vartotojų sąmoningumas ir didesnis technologinis išprusimas. Vis dėlto, nenorint patirti fizinių ir finansinių nuostolių, svarbu išlaikyti budrumą.

„Tiek virusai, tiek priemonės, skirtos jiems aptikti bei nukenksminti, nuolat tobulėja, todėl nėra ir turbūt greitu metu nebus ryškaus atotrūkio tarp vienos ir kitos pusės. Didžiausią įtaką šioje gėrio ir blogio kovoje turi vartotojas – jei prieš 15–20 metų, kai lietuviai dar tik pažino interneto galimybes, pasigauti virusą buvo nesudėtinga, tai dabar net ir kompiuteriu besinaudojantys vaikai supranta, kad nevalia atidaryti neaiškių dokumentų ar nuorodų“, – sako „Interneto vizija“ komandos vadovas Gintaras Skridulis. Ekspertas pažymi, kad naudotojų sąmoningumas bei budrumas vaidina svarbų vaidmenį žalingos programinės įrangos plitime ir išskiria 3 svarbiausius dalykus, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:

1. Atidžiai skaitykite ir tikrinkite informaciją. Virusų platinimas ir toliau gana aktyviai vykdomas vartotoją masinant atidaryti siūlomą nuorodą arba dokumentą. Tiesa, suklaidinti įgudusį kompiuterio naudotoją įtartinais siūlymais tampa vis sudėtingiau, todėl kenkėjiškų programų kūrėjai stengiasi jas kuo labiau suasmeninti: laiške, dokumente ar nuorodoje pavartoti adresato ar jo draugo vardą, miestą, gyvenamą vietą, nes gauti šiuos duomenis, atsiradus socialiniams tinklams, tapo nesudėtinga. Dažnai ir pats elektroninis laiškas atrodo tarsi siųstas iš pažįstamo žmogaus ar patikimos įmonės. Kompiuterių specialistai pataria neskubėti ir įsitikinti, ar laišką gavote tikrai iš pažįstamo žmogaus ir ar jis tai padarė sąmoningai, mat kenkėjiškos programos virusą išsiunčia automatiškai, vartotojui apie tai nė nenutuokiant.

2. Imkitės svetainės saugumo priemonių. Turint savo asmeninį, o tuo labiau – įmonės internetinį puslapį, privalu imtis visų saugumo priemonių, trukdančių programišiams įsilaužti ir įdiegti „infekuotų“ dokumentų, kuriuos vėliau atsisiunčia įmonės klientai. Dažniausiai tokie atvejai nutinka naudojant pasenusią turinio valdymo sistemą (TVS) ar jos priedus – įskiepius, dizaino šablonus. Programišiai išorinių tikrinimų metu sugeba identifikuoti saugumo spragas, todėl ekspertai rekomenduoja įdiegti visus galimus programų ar įskiepių atnaujinimus – juose paprastai būna ištaisytos paliktos ir atrastos spragos. Saugumo neužtikrinimas gali sukelti fizinių ar finansinių nuostolių bei didinti vartotojų nepasitikėjimą įmonės veikla.

3. Saugokite savo duomenis. Didžioji dalis žalingos programinės įrangos yra kuriama siekiant pasipelnyti, pavyzdžiui – išgauti iš vartotojo kreditinės kortelės ar sąskaitos duomenis ir juos panaudoti išsigryninant pinigus. Kompiuterių specialistai galėtų papasakoti daugybę atvejų, kai net atsargiausi žmonės pakliūva į programišių spąstus, pavyzdžiui, suveda prisijungimo duomenis ir kodus ne į oficialų banko puslapį, o į tobulai padarytą jo kopiją. Pasinaudodamas šia kopija, programos kūrėjas lengvai perima visus duomenis. Siekiant apsisaugoti nuo tokios veiklos, patariama prie banko paskyros jungtis suvedant svetainės adresą, o ne paspaudus nuorodą laiške. Taip pat jeigu viešo naudojamo kompiuteriuose randate jau atverstą banko puslapį, neskubėkite vesti duomenų – išjunkite naršyklę ir patys įveskite adresą.

G. Skridulis pabrėžia, kad nėra absoliučiai efektyvios ir patikimos antivirusinės programos, nes virusų kūrėjai greitai pastebi net ir menkiausias spragas bei jomis pasinaudoja. Būtent todėl kompiuterių specialistai prašo žmones būti atidesnius – net jei atėjęs laiškas atrodo tarsi siųstas iš banko, prašoma pateikti kokius nors asmeninius ar prisijungimo duomenis, – paskambinkite banko atstovui ir pasiteiraukite, kaip yra iš tiesų. Virusai ne tik gali pažeisti kompiuterį ar negrįžtamai sugadinti svarbius dokumentus, bet ir sukelti finansinių problemų.