Mokslininkai sutaria, kad klimato kaita vyksta ir jos padariniai yra akivaizdūs: stiprėjantys bei dažnėjantys ciklonai, milžiniški gaisrai bei sausros, viską niokojantys potvyniai ir kiti ekstremalūs reiškiniai. Kaip dar kažkas gali to nematyti ir įnirtingai viską neigti?

Šis skeptiškumas susideda iš 6 skirtingų elementų, kurie persidengia ir jų bendra sąjunga tik sustiprina tokių žmonių įsitikinimus.

Į šį sąrašą patenka patvirtinimo šališkumas, kai ieškoma ir remiamasi informacija, kuri patvirtina mūsų įsitikinimus bei pasirinkimus.

Jei manau, kad klimato kaita nevyksta, tai ir rasiu galybę mokslo bendruomenės nepatvirtintų straipsnių ir neaiškios kilmės „Youtube“ filmukų, kurie patvirtins jau susiformavusius įsitikinimus.

Kiti elementai yra ne mažiau svarbūs: genties partizanizmas, ideologijos, Duningo-Kriugerio efektas, sąmokslo idėjos ir iškastinio kuro pramonės vykdomos dezinformacijos kampanijos.

Neigėjai domina mokslininkus

Mokslininkams klimato neigėjai yra įdomus iš mokslinės pusės ir per pastaruosius du dešimtmečius mokslininkai gana intensyviai tyrinėjo tokį skepticizmą bei neigimą ir jų priežastis.

Pagrindiniai mokslininkai, dirbantys šioje srityje, yra: psichologijos profesorius Stephan’as Lewandowsky’is; jo kolega Dana’s Nuticelli’s; taip pat atmosferos reiškinių profesorė Katherine’a Hayhoe’a; kognityvinių mokslų profesorius John’as Cook’as, kuris sukūrė „Skeptical Science“ internetinę svetainę ir joje galima rasti objektyvios informacijos, paneigiančios klimato kaitos neigėjų argumentus; bei visuomenės psichologijos profesoriai David’as Dunning’as bei Justin’as Kruger’is, kurie ir nustatė dabar gerai žinomą Duningo-Kriugerio efektą.

Žinoma, yra daugiau mokslininkų, akademikų, tyrėjų, kurie siekia suprasti, kaip veiksmingiau bendrauti su visuomene ir jai aiškiau bei suprantamiau pateikti mokslines tiesas, kad liktų kuo mažiau vietos neteisingoms interpretacijoms ir savų, klaidingų išvadų darymui.

Taip pat egzistuoja tokios organizacijos, kaip „Pew Research Center“, kuri reguliariai atlieka visą pasaulį apimančius tyrimus dėl klimato kaitos, įtraukdama demografines, politines ir religines priežastis.

Grįžtant prie tų 6 skirtingų elementų, kurie nulemia skepticizmą klimato kaitos bei kitų klausimų atžvilgiu, patvirtinimo šališkumas galioja mums visiems.

Asmeninis filtras

Mes visi matome pateiktus įrodymus per savo turimą tam tikrą filtrą ir labiau tikime tuo, kas atitinka mūsų įsitikinimus. Kad pakeistume savo įsitikinimus reikia gauti dešimt kartų daugiau informacijos, palyginus su tuo informacijos kiekiu, kuris patvirtina mūsų turimus įsitikinimus.

Kadangi daugelis klimato kaitos neigėjų praleidžia daug laiko įvairiose svetainėse, kurios patvirtina jų įsitikinimus, įrodyti jiems mokslo patvirtintas tiesas bei išeiti iš savo nusistatymo rėmų tampa dar sunkiau.

Patvirtinimo šališkumas yra gana paprastas dalykas ir naudojamas komunikacijos strategijose. Viskas ko reikia, tai žiniasklaidą užtvindyti skeptiška informacija ir skeptiškai nusiteikę žmonės tokią informaciją patvirtins ir sustiprins.

Tokią strategiją ilgus metus naudojo ir vis dar naudoja iškastinio kuro pramonė. Ji tokiai strategijai negaili ir šimtų milijonų dolerių.

Bet kas pirmiausiai sukelia tą šališkumą? Kas motyvuoja daugelį žmonių būti skeptiškais?

Kai kuriuos veikia jų ideologija. Daliai žmonių nepatinka vyriausybės daromi veiksmai ir reguliavimai, nors daugelis jų yra būtini, norint kovoti su klimato kaita. Tad tokie žmonės yra linkę būti įtaresni dėl visuotinio atšilimo, nes jie tiesiog nemėgsta tų sprendimų, kuriuos būtina priimti.

Didelę žmonių dalį veikia genčių partizanystė. Visuotinis atšilimas, ypač JAV, tapo demokratų esminiu klausimu, kurie tvirtai remia mokslą ir jo pateikiamus įrodymus.

Tuo tarpu respublikonai yra linkę griežtai atmesti mokslo įrodymus. Toks partijų elgesys visiškai nepadeda siekti objektyvumo, bet tokia tiesa. Žmonės aklai tiki jų sakomais teiginiais, įnirtingai juos gina bei koneveikia priešingos stovyklos atstovus ir objektyvaus mąstymo čia lieka mažai.

Ir dar prie viso šito prisideda Duningo-Kriugerio efektas. Daugelio skeptikų ir neigėjų kompetencija yra labai žemo lygio ir jie yra labai stipriai save pririšę prie gautos pirminės informacijos, kuri yra gauta iš neaiškių šaltinių, nekompetentingų institucijų, pasauliniu mastu nepripažintų mokslininkų ir dažniausiai nekelianti pasitikėjimo bei mąstant bent truputi kritiškai – visiškai absurdiška.

Žinoma, tokie žmonės mano, kad jie yra teisiausi – juk taip smagu laikyti save absoliučiai teisiu ir viską žinančiu. Tik realybėje taip nėra.

Ir paskutinis itin svarbus dalykas, kuris būdingas klimato kaitos neigėjų ratui – sąmokslo idėjos. Lewandowsky’is ir Cook’as buvo pagrindiniai įvairių sąmokslo tipų tyrimo autoriai, kurie nustatė stiprų ryšį tarp tikėjimo kokia nors viena sąmokslo teorija ir to, kad klimato kaitos mokslas tėra konspiracinė apgaulė.

Kitaip tariant, jei tikite, jog nusileidimas Mėnulyje yra melas, Žemė plokščia – ką gi, jūs labiau tikėsite ir tuo, kad visuotinis atšilimas tėra apgaulė.

Lewandowsky’is patyrė didžiulį spaudimą ir išpuolius dėl šio savo tyrimo rezultatų. Esmė yra ta, kad pati sąmokslo idėja yra labai patogi ir save gydanti. Tiesiog kiekvienas pateiktas naujas faktas gali būti paaiškintas išplečiant sąmokslo teoriją ir tokie žmonės nuolat randa naujų argumentų paneigti akivaizdžius faktus.

Sąmokslo idėjos demografinė padėtis šiuo metu labai sutampa su dešiniųjų (JAV) rinkėjų demografine padėtimi ir dėl to atsiranda nesveikai didelis trigubas efektas. Linkstama link sąmokslo idėjų, prie neigimo prisideda genties parama ir dar dešiniųjų spauda sustiprina visą šį burbulą, kuris nuolat palaiko klaidingų idėjų skleidimą.

Tai neįtikėtinai sudėtinga problema, tačiau yra vilties ženklų

Katherine’ai Hayhoe’ai labai sunkiai sekėsi įtikinti konservatyviai nusistačiusius JAV protestantus klimato kaitos mokslu. Ir kaip jai tai pavyko padaryti? Na, ji pati yra protestantė.

Per pirmąsias 20 valandų trukmės paskaitas ji paprastai kalba apie krikščioniškus įsitikinimus ir diskusiją formuoja atsižvelgdama į tuos įsitikinimus. Tada tokioje vertybių skalėje ir esamame kontekste ji pristato klimato kaitos mokslą. Katherine’a neignoruoja šių žmonių įsitikinimų ir jų nekritikuoja, bet juos priima tokius, kokie yra.

Kodėl skiriasi žmonių nuomonė?

Visai neseniai buvo atliktas tyrimas, kuriuo siekta nustatyti kodėl žmonės pakeičia savo nuomonę apie klimato kaitą. Duomenys surinkti iš „Reddit“ svetainės, kurioje prieš klimato kaitą nusistatę žmonės pakeitė savo nuomonę ir štai kokios buvo pagrindinės priežastys:

Mokslas – 47 procentai žmonių teigė, kad tai pagrindinė priežastis kodėl jie pakeitė nuomonę. Jie peržvelgė mokslinius tyrimus bei jų rezultatus ir pastarieji juos įtikino;

Rūpestis Žeme – 29 procentams tai buvo pagrindinė priežastis. Noras, kad pasaulis būtų geresne, o ne blogesne vieta yra praktiškai visuotinis. Ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudos aplinkai, palyginti su iškastiniu kuru, beveik neįmanoma ignoruoti;

Orai – 21 proc. – tokie reiškiniai, kaip uraganas Harvey’is, didžiausi istorijoje gaisrai Kalifornijoje, 30 procentų Bangladešo užtvindę potvyniai ir panašūs kataklizmai verčia žmones suprasti, jog tai ir yra klimato kaita. Visiškai neįprasti ir neįtikėtinai stiprūs reiškiniai, kurių žmonės niekada nepatyrė savo gyvenime, verčia skeptikus abejoti savo įsitikinimais;

Patikimumas – 17 proc. – beveik penktadalis anksčiau skeptiškai klimato kaitos klausimais nusiteikusių žmonių teigė, kad buvo sunku patikėti kitų skeptikų išsakomais teiginiais. Iškastinio kuro finansavimas, akivaizdūs melai, teiginių iškraipymai ir taip toliau. Kai draugai, klimato kaitos neigėjai pradeda kalbėti apie plokščią Žemę, kad Mėnulyje niekas ir niekada nenusileido, protingiems žmonėms kyla klausimas: „Hmmmm, dėl ko jie dar klysta?“.

Pažvelgę į kitą pusę jie pamato daugybę kompetentingų institucijų, visame pasaulyje žinomų, gerbiamų ir pripažintų mokslininkų, kurie apie klimato kaitą kalba ramiai bei argumentuotai.

Tad štai kokios tos priežastys, kodėl žmonės atsisako priimti mokslinius faktus ir kad klimato kaita vyksta. Tokie žmonės iš anksto turi akivaizdžius įsitikinimus, kurie juos verčia į klimato kaitą žvelgti skeptiškai. Jie dešimtmečius yra veikiami klaidingos informacijos ir jiems psichologiškai yra lengviau ir toliau neigti klimato kaitą, nei priimti realybę.

Bet yra vilties. Daugelis kognityvinių mokslų mokslininkų vertina, kokie mechanizmai palaiko mokslo neigimo šalininkus, taip pat daugėja žmonių, kurie tiki faktiniais įrodymais ir akivaizdžiais įrodymais, bei tokie pavyzdžiai, kaip Katherine’os Haynoe’os darbas, parodo, jog galima ir reikia dirbti ir su tomis žmonių grupėmis, kurios yra stipriai nusistačiusios vienu ar kitu klausimu.