Kelias iš aklavietės

"Mano kelionė į technologijų pasaulį prasidėjo vieną niekuo neišsiskiriančią dieną, kai buvau dešimties. Vyresnysis brolis per pertrauką tarp pamokų mane nusivedė į draugo įkurtą interneto kavinę. Joje pirmą kartą atsisėdau prie kompiuterio. Pabandžiau rinkti tekstą, ieškoti informacijos, ir tai pasirodė labai įdomu", – prisimena A.Ajayi-Akinfolarin.

Jos vaikystė buvo ne iš lengvųjų, ketverių neteko mamos, didelė šeima gyveno skurdžiai. Namuose augo dešimt vaikų – visi to paties tėvo, bet trijų skirtingų mamų. Tėvas buvo smurtautojas, nuolatos juos mušdavo. Abisoye savo mamos beveik neprisimena, nes dėl sunkios ligos jos anksti neteko. Kiekviena diena buvo kova už būvį, tačiau, kadangi nebuvo su kuo palyginti, tai atrodė normalu. Augdama mergaitė neturėjo su kuo pasišnekėti apie jai rūpinčius dalykus, pasitarti, neturėjo įkvepiančio moteriško pavyzdžio.

Abisoye galėjo pasikliauti tik pačia savimi ir sulaukusi penkiolikos jautėsi atsidūrusi aklavietėje. Ten, kur gyveno, nebuvo vidurinės mokyklos, tad brolio padedama išvyko į Lagosą ir taip pabėgo nuo žiauraus tėvo. Jei ne informacinės technologijos, kurios labai viliojo, ko gero, nebūtų turėjusi už ko užsikabinti. Pasisekė, kad brolis pažinojo žmogų, dirbantį vienoje IT įmonėje. Mergina buvo į ją priimta iš pradžių savanore, vėliau – praktikante, dar vėliau – stažuotoja.

Abejonių, ką studijuoti, nebeliko, nes darbas teikė didelį pasitenkinimą. Tačiau iškilo problemų dėl išsilavinimo. Į Nigerijos aukštąsias mokyklas tuo metu buvo sunku patekti. A.Ajayi-Akinfolarin teko važinėti po visą šalį ieškant aukštosios mokyklos, kuri ją priimtų. Tai užtruko net ketverius metus. Galiausiai pastangas vainikavo sėkmė – pavyko įstoti į Nigerijos informacinių technologijų institutą. Jį baigusi Lagoso universitete dar įgijo verslo administravimo bakalauro laipsnį.

Išmoko pasitikėti savimi

Sunkumai man tapo tramplinu į ateitį. Jeigu namuose būčiau jautusi saugumą ir ramybę, nebūčiau iš jų pabėgusi ir kažin ar būčiau tiek pasiekusi.

"Šiandien galiu tvirtai pasakyti, kad technologijos mane išmokė reikšti nuomonę ir ją suformavo, paskatino labiau pasitikėti savimi, taip pat suteikė ekonominę nepriklausomybę. Mano pavyzdys rodo, kad jos atveria galimybes išsiveržti iš socialiai remtino visuomenės sluoksnio, skurdo, įgyti išsilavinimą, susirasti darbą, padaryti karjerą. Globalėjančiame pasaulyje jos gali padėti pagauti sėkmę", – dalijasi mintimis žinoma moteris. Žinoma, vien to nepakanka.

Šioje srityje vis dar dominuoja vyrai, ypač Nigerijoje, kur moterys sudaro vos apie 8 proc. darbuotojų, tad tenka gerokai pasistengti. Iššūkių netrūko ir Abisoye. Apie programavimą, vos pradėjusi praktiką, turėjo labai mažai žinių. Net ir baigusi institutą jautė, kad jų trūksta. Atsidūrusi tarp labiau patyrusių kolegų nepradėjo savęs gailėtis, o tik dar daugiau mokėsi ir dirbo. Investavo į savo žinias – lankė papildomus kursus, ignoravo bendradarbių pašaipas.

"Jei jauti aistrą tam, ką darai, niekas nebus per sunku", – tvirtina programuotoja. Ji visą laiką dirbo toje pačioje bendrovėje, į kurią atėjo atlikti praktikos po mokyklos baigimo, taip pat ir studijuodama. Galiausiai tapo asocijuota konsultante ir duomenų analitike. Be to, pradėjo vesti kompiuterinio raštingumo kursus vyresnio amžiaus žmonėms, tokiems, kaip jos tėvas. Tai irgi įdomi patirtis.

Prieš penkerius metus sužinojusi statistiką, kuri rodo, kad tik labai maža gimtosios šalies mergaičių ir merginų dalis turi informacinių technologijų žinių ir įgūdžių, nusprendė palikti gerai apmokamą darbą ir įkurti fondą, kuris padėtų joms geriau susipažinti su šia sritimi, be kurios mūsų šiandienis gyvenimas net ir Afrikoje sunkiai įsivaizduojamas. Tikslinė grupė – mergaitės iš socialiai remtinų šeimų, globos įstaigų, ypač gyvenančios didmiesčių lūšnynuose.

Atranda jaunų talentų

Su kompiuteriais ir informacinėmis technologijomis fondas "Afrikos perlai" jau supažindino apie tūkstantį jaunų nigeriečių. Mokymai vyksta fondo rengiamose stovyklose, kurios organizuojamos po pamokų, per atostogas arba vasarą. Jos nemokamos, tik kai kurios moksleivės iš labiau pasiturinčių šeimų paremia fondą finansiškai.

Mergaitės stovyklose mokosi programavimo, joms dėstomi robotikos pagrindai. Kartu čia įgytas žinias mokoma pritaikyti praktikoje, nes fondas kartu su stovyklų dalyvėmis įgyvendina įvairius bendruomenėms naudingus techninius projektus.

Pirmaisiais metais didžioji dalis mergaičių buvo surinktos iš didžiausio Laoso lūšnyno Makoko, kur jos buvo pasmerktos gyventi skurde visą likusį gyvenimą. Užsiėmimų metu jų savivertė labai padidėjo, jos įgijo kritinio mąstymo įgūdžių ir net išėjo verslo pradžiamokslį. Taip pat įsitraukė į savanoriavimo veiklą, pavyzdžiui, rinko drabužius ir namų apyvokos daiktus iš turtingųjų ir dalijo skurstantiems.

Kiekvienoje stovykloje skaitomos ir šviečiamosios paskaitos apie skaudžią moterų genitalijų žalojimo problemą, kuri Nigerijoje vis dar egzistuoja, pasakoja apie įvairiapusę veiklą fondo įkūrėja.

A.Ajayi-Akinfolarin ateityje mato šias mergaites tampant IT srities verslininkėmis, kurios padės savo bendruomenėms išsivaduoti iš skurdo kurdamos darbo vietas.

Vietos po saule užteks visiems. Žinoma, jos ieškant teks pakovoti, prireiks drąsos.

Nugalėjo stereotipus

Nigerijoje 90 mln. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Iš jų apie pusė – jaunesni nei 18 metų. Moterų, merginų padėtis blogiausia, nes jos menkiau išsilavinusios nei vyrai, jų darbo užmokestis daug mažesnis. Nepaisant to, fondo atstovams dažnai tenka įrodinėti tėvams, kad verta leisti dukteris mokytis, kad tai duos naudos ne tik joms pačioms, bet ir šeimoms, bendruomenei. Stereotipai, kad moterų misija yra gimdyti ir auginti vaikus, rūpintis šeima, buitimi, dar labai gajūs.

Abisoye juos pavyko įveikti, jos pavyzdys šiandien įkvepia daugelį mergaičių, merginų ir moterų, skatina stengtis, kad išsiveržtų iš beviltiško gyvenimo. Pabuvojusios stovyklose jos ima suvokti, kad turi gabumų, įgyja pasitikėjimo, sužino apie savo teises. Ne viena jauna nigerietė, fondui tarpininkaujant ir remiant finansiškai, jau sėkmingai įstojo į universitetus ir džiugina puikiais akademiniais įvertinimais.

A.Ajayi-Akinfolarin globotinėmis pataria, kad svarbiausia yra būti savimi, daryti gerus darbus nelaukiant atlygio, stengtis priimti kiekvieną iššūkį, su kuriuo susiduri. "Gyvenimas mane daug ko išmokė, visų pirma – išlikti bet kokiomis aplinkybėmis, pasinaudoti galimybėmis. Nesvarbu, kokia tavo kilmė ir išsilavinimas, darbas ir nuoseklumas daro stebuklus", – įsitikinusi ji.

34-erių metų moteris šiuo metu didžiąją dalį laiko skiria fondo veiklai ir įvairiems projektams įgyvendinti. Dažnai keliauja ir tai vargina, tačiau kelionių metu sutinka daug įkvepiančių žmonių, išmoksta įvairių naujų dalykų. O smagiausia jai vesti mokymus mergaitėms, su jomis bendrauti. Kai pasijunta išsisėmusi, žiūri filmus, šoka, žaidžia stalo tenisą arba skvošą, plaukioja, keliauja į pajūrį ar gamtą. Kaip ir visos moterys, stengiasi suderinti profesinę veiklą ir šeimos reikalus.

Vyro palaikymas

Abisoye pasakoja, kad be vyro palaikymo jai būtų daug sunkiau, kadangi jis taip pat yra programuotojas, dažnai atskuba į pagalbą, ypač kai jos prireikia mokymų metu, stovyklose.

Ta pati profesija –  didelis pranašumas, nes nė vienas nepyksta, nesijaučia nuskriaustas ar nelaimingas, kai kitas ir namuose sėdi prie kompiuterio. "Tai juk netrunka amžinai. Dažnai metame viską ir lekiame į kiną ar tiesiog išjungiame juos ir šnekamės", – aiškina Abisoye.

Su sutuoktiniu ji susipažino darbe, abu dirbo toje pačioje IT įmonėje, tik skirtinguose padaliniuose. Pas būsimą vyrą Abisoye atėjo su kažkokiu pavedimu, tačiau nenorėdama gaišti laiko pokalbiui, kuris tarp dviejų IT specialistų paprastai gerokai užtrunka, pasakė, kad yra mados konsultantė. Melas greitai buvo atskleistas, jau po poros susitikimų po pažinties ji išsidavė, nes kaip mados ekspertė pernelyg gerai žinojo specifinius IT terminus.

Patirtis sugulė į knygą

Kai žurnalistai klausia, kokie yra gražiausi jos gyvenimo momentai, A.Ajayi-Akinfolarin sako, kad laimingiausia jaučiasi, kai pamato, jog mergaitė, vos prieš kelis mėnesius pirmą kartą prisėdusi prie kompiuterio, sugeba išspręsti sudėtingą programavimo problemą.

Niekada nelygink savęs su kitais. Nes kai lygini, imi pavydėti.

Didžiulis džiaugsmas, kad per gana trumpą laiką pavyko pelnyti Nigerijos žmonių pripažinimą, pasitikėjimą, jie remia jos idėjas, projektus, tie, kurie neturi pinigų, siūlosi savanoriauti, šiuo metu fondui talkina 50 savanorių.

"O pradžia buvo labai sunki. Palikau gerai apmokamą darbą, karjeros galimybes. Neturėjau nei palikimo, nei santaupų, nei užnugario, buvo didelė rizika, kad nepasiseks", – prisimena.

Savo patirtį ir išgyvenimus žinoma moteris sudėjo į knygą "Pabudau sulaukusi 30-ies", ji išleista pernai. Jos gyvenimo istorija, kurios esmę autorė apibūdina žodžiais "nuo nulio iki herojės" sulaukė didelio susidomėjimo ir susižavėjimo. Pernai buvo įtraukta į100 labiausiai įkvepiančių ir įtakingiausių pasaulio moterų sąrašą, kurį kasmet sudaro BBC.

Moteriškoms silpnybėms nepasiduoda

Žurnalistai, kalbinantys įžymiąją nigerietę, pastebi, kad ji yra labai kukli. Didžiuojasi, kad yra afrikietė. Nors daug keliauja po pasaulį, pirmenybę visuomet teikia tradiciniam Afrikos stiliui – mėgsta ryškiaspalves margas ilgas sukneles, kelionėse, susitikimuose dėvi klasikines kelnes ir švarkus, kasdien avi patogius žemakulnius. Teigia, kad mada jai nėra svarbi, svarbiausia yra būti reprezentatyviai ir jaustis patogiai.

Laisvo laiko turi nedaug ir jo nešvaisto lakstydama po parduotuves ar grožio salonus. SPA yra buvusi gal du kartus gyvenime, nes tam gaila laiko. Tikina, kad lepinti save nejaučia poreikio, o prieš ką nors pirkdama galvoja apie tai, kiek daug žmonių neturi ką valgyti, ir dešimt kartų pamatuoja, ar tikrai be to daikto negali apsieiti. Atliekamus pinigus investuoja į savo veiklą, kurią vis plečia. Neseniai įkūrė startuolį, kuris tampa praktikos ir darbo vieta fondo globotinėms. "Suprantu, kad visų pasaulio problemų neišspręsiu, bet išlaidauti ranka nekyla", – paaiškina.

Ji juokiasi, kai kas nors teiraujasi, kur labiausiai patinka atostogauti. Niekada nevažiavo kur nors tik tam, kad pailsėtų. Darbo reikalais pabuvojo JAV, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Kenijoje, Ruandoje, Pietų Afrikoje.

Abysae Ajayi-Akinfolarin apie...

… sunkumus. Sunkumai man tapo tramplinu į ateitį. Jeigu namuose būčiau jautusi saugumą ir ramybę, nebūčiau iš jų pabėgusi ir kažin ar būčiau tiek pasiekusi.

… galimybes. Vietos po saule užteks visiems. Žinoma, jos ieškant teks pakovoti, prireiks drąsos. Todėl mes, Afrikos moterys, turime vienytis. Kartu tai padaryti lengviau.

… charakterį. Esu labai užsispyrusi, kovotoja iš prigimties. Visą laiką stengiausi judėti į priekį, net tada, kai neturėjau jokio supratimo, kur mane nuves gyvenimas.

… buvimą savimi. Niekada nelygink savęs su kitais. Nes kai lygini, imi pavydėti. Dažnai tai, ką turi kiti, atrodo geriau, vertingiau, įdomiau, bet tai – iliuzija. Todėl neišsižadėk to, kas tikra, dėl to, kas dirbtina. Rinkis originalą, o ne klastotę.