Įsivaizduokite, kad metai Žemėje truktų ne 365 paras, o 29,2 mln. parų arba 80 000 metų. Astronomai atrado planetą, kuri aplink gimtąją savo žvaigždę vieną ratą apsuka, galima sakyti, per ištisą amžinybę. Palyginus su ja, tolimiausia Saulės sistemos planeta Neptūnas aplink Saulę apkeliauja žaibiškai – „tik“ per 165 metus.

Keistoji egzoplaneta nuo savo žvaigždės GU Psc nutolusi 2 tūkst. kartų toliau nei Žemė nuo Saulės. Tai yra toliausiai nuo žvaigždės nutolusi planeta iš visų kol kas žinomų žmonijai. Planetinė anomalija buvo atrasta stebint grupelę jaunų žvaigždžių ir jų apylinkėse ieškant naujų pasaulių.

GU Psc žvaigždė yra triskart didesnė už Saulę ir identifikuota kaip AB Doradus žvaigždžių grupės narė. Šis jaunų žvaigždžių spiečius yra tik maždaug 100 mln. metų senumo ir pastaruoju metu itin vilioja egzoplanetų medžiotojus tuo, kad čia nemaža tikimybė aptikti dar tik besiformuojančius arba ką tik gimusius pasaulius.

Įdomu ir tai, kad nepaprastai toli nuo savo žvaigždės nutolusi planeta buvo atrasta netradiciniu egzoplanetų paieškos metodu – tiesioginiu stebėjimu. Dujinių milžinių kategorijai priskiriamos GU Psc b planetos egzistavimą patvirtino kelios observatorijos. Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Astrophysical Journal“.

„Kai jų ieškai infraraudonųjų spindulių diapazone, planetos atrodo gerokai ryškesnės nei regimojo dažnio šviesoje. Taip yra todėl, kad tų planetų paviršiaus temperatūra yra žemesnė nei jų gimtųjų žvaigždžių, – aiškino vienas iš tyrimui vadovavusi, Monrealio universiteto (Kanada) doktorantė Marie-Eve Naud. – Taip mes sugebėjome pastebėti GU Psc b.“

Vis dėlto ją atrasti nebuvo taip paprasta.

„Stebėjome daugiau kaip 90 žvaigždžių, o planetą radome tik vieną, – pridūrė M.E. Naud. – Tad iš tiesų tai yra tikra astronominė keistenybė.“

Kai planeta buvo aptikta infraraudonųjų spindulių diapazone, kitos observatorijos (taip pat ir Gemini tinklo observatorijos, Observatoire Mont-Mégantic (OMM), Canada-France-Hawaii Telescope ir W.M. Keck Observatory patikslino atrasto objekto charakteristikas. Derindami gautus stebėjimo duomenis ir turimus egzoplanetų modelius, tyrėjai apskaičiavo, kad atrastoje planetoje paviršiaus temperatūra siekia apie +800°C. GU Psc b už Jupiterį masyvesnė net 9-13 kartų.

„GU Psc b yra tikra gamtos dovana, – neslepia M.E. Naud doktorantūros darbo vadovas ir OMM observatorijos direktorius Rene Doyonas. – Šį išskirtinį didžiulio atstumo nuo gimtosios žvaigždės atvejį bus galima nuodugniai ištyrinėti aibe instrumentų, o tyrimų rezultatai padės dar geriau suprasti didžiąsias egzoplanetas.“