Po ištiso amžiaus, kai buvo įšalusi į ledą, rasta užrašų knygelė iš nesėkmingos Roberto Scotto (Roberto Skoto) ekspedicijos Antarktyje, paskelbė Naujosios Zelandijos nepriklausomas Antarkties paveldo fondas „Antarctic Heritage Trust“.

Ta užrašų knygelė priklausė mokslininkui George'ui Murray Levickui (Džordžui Miurėjui Levikui) ir pernai vasarą per atlydį buvo rasta prie R.Scotto 1911 metų bazės „Terra Nova“.

Raštas knygelėje tebėra įskaitomas, bet įrišimas dėl ledo ir vandens poveikio išsileido, sakė fondo vykdomasis direktorius Nigelas Watsonas (Naidželas Votsonas).

„Tai jaudinantis radinys. Ši užrašų knygelė yra dingusi oficialių ekspedicijos įrašų dalis, – sakė jis. – Po septynerių metų, kai konservavome Scotto paskutinės ekspedicijos pastatą ir kolekciją, džiaugiamės, kad vis dar randame naujų istorinių radinių“.

Pasak N.Watsono, užrašų knygelės puslapiai buvo nuvežti į Naująją Zelandiją, atskirai kiekvienas užkonservuoti, naujai įrišti ir grąžinti į Antarktį, kur fondas siekia išsaugoti penkias vietas, kuriomis naudojosi tyrinėtojai R.Scottas, Ernestas Shackletonas (Ernestas Šakltonas) ir Edmundas Hillary (Edmundas Hilaris).

R.Scotto ekspedicija, pasiekusi Antarktį, pasidalijo į dvi grupes: vadovo grupė 1912 metų sausio 17 dieną pasiekė Pietų ašigalį, kur suprato, kad visu mėnesiu juos aplenkė norvegas Roaldas Amundsenas.

Vėliau R.Scottas ir jo bendražygiai mirė nuo šalčio, nuovargio ir badavimo.

G.M.Levickas buvo kitoje grupėje, kuri keliavo palei pakrantę vykdydama mokslinius stebėjimus, tačiau įstrigo, kai ledai sutrukdė jų laivui juos paimti.

Tie šeši vyrai Antarkties žiemą ištvėrė išsikasę urvą lede ir valgydami laukinius gyvūnus, tarp jų – pingvinus ir ruonius.

Tarp kitų „Antarctic Heritage Trust“ radinių yra viskio buteliai, paimti į E.Shackletono 1908 metų ekspediciją ir negatyvai iš jo 1914-1917 metų išvykos į Rosso (Roso) jūrą.

G.M.Levicko užrašų knygelės turinys yra gan žemiškas: jo darytų fotografijų datos, temos ir detalės apie išlaikymą.

Daug įdomesnis buvo jo parašytas mokslinis straipsnis „Seksualiniai Adelės pingvinų įpročiai“, kuris buvo dingęs, kol Londono Gamtos istorijos muziejaus mokslininkai jį 2012 metais vėl surado.

Tame straipsnyje jis aprašo šių pingvinų „pagedusius“ įpročius, tarp jų – homoseksualų elgesį ir patinų bandymus poruotis su žuvusių patelių palaikais.

G.M.Levickas buvo taip pasibaisėjęs pingvinų elgesiu, jog dalį savo pastabų užrašė graikiškai, kad vidutinis skaitytojas negalėtų jų suprasti. Tas jo straipsnis niekada nebuvo paskelbtas viešai.