Nežemiško intelekto paieškos institutas (Search for Extraterrestrial Intelligence – SETI) protingos gyvybės visatoje ieško pastaruosius 29 metus. Žmonės tokių signalų ieško dar seniau – spėju, nuo radioastronomijos aušros. Žinoma, jokių signalų jie nerado. Bet iškelkime hipotezę. Tarkime, rytoj aptinkame pirmąją radijo transliaciją iš civilizacijos, gyvenančios šalia žvaigždės, esančios kitoje Paukščių Tako pusėje už 1000 šviesmečių nuo Žemės.

Klausomės jų transliacijų, ir galiausiai išvystame pirmąsias jų televizijos transliacijas. Didieji planetos protai iššifruoja ateivių kalbą ir galime suprasti tai, ką matome ir girdime. Stebime jų politikos, kultūros, mokslo ir religijos raidą. Galbūt kai ko išmokstame, kai ateiviai sprendžia problemas, su kuriomis dabar susiduriame. Klausomės savo naujųjų draugų tūkstantį metų. Galbūt nutinka kažkas, kas civilizaciją sunaikina – gal per savo kataklizminį karą, gamtinę katastrofą, kurios jie paprasčiausiai nepastebėjo artinantis, ar dėl savo aplinkos suniokojimo. Gal jie persijungia į kitą transliavimą, kurio mes paprasčiausiai negirdime. Gal jie paskelbia radijo tylą ir mes nežinosime kodėl. Gal ateivių rasė už 1000 šviesmečių stebi mūsų radijo ir televizijos transliacijas ir stebi tokius pat dalykus, kaip mūsų civilizacijos iškyla ir žlunga. Ar taip gali būti?

Iš tiesų, tai ne.

Kaip be abejo žinote, Žemę supa elektromagnetinio spinduliavimo sfera, žmonių generuojama nuo bevielių komunikacijų atsiradimo. Ši koncepcija išnaudojama pramogų pasaulyje, tarkime, filme „Kontaktas”, kur nežemiška civilizacija siunčia mums pirmąją televizijos transliaciją, kuri buvo pakankamai galinga, kad pasklistų tarpžvaigždinėje erdvėje – Hitleris atidaro 1936 m. Berlyno olimpines žaidynes. Tikrovėje toks įvykis tikriausiai nenutiks dėl atvirkštinio kvadrato dėsnio.

Atvirkštinio kvadrato dėsnis yra fizikos dėsnis, skelbiantis, kad „nurodytas kiekis ar intensyvumas yra atvirkščiai proporcingas atstumo iki fizinio reiškinio kvadratui.” Trumpai tariant, padvigubėjus atstumui, intensyvumas sumažėja keturiskart. Paaiškinimui pasitelksiu Voyager 1 pavyzdį.

Dabar Voyager 1 yra toliausiai nuo Žemės esantis žmogaus pagamintas objektas. Jis skrieja maždaug už 123,6 AV (gerokai už Plutono orbitos), ir rengiasi įskristi į tarpžvaigždinę erdvę* (tikėkimės) prieš tai, kai baigsis jo energijos ištekliai. Dėl atvirkštinio kvadrato dėsnio, Voyageriui bendraujant su mumis, signalo stipris yra maždaug 20 milijardų kartų silpnesnis už generuojamą laikrodžio baterijos. Voyagerio pranešimus galime priimti ir suprasti didžiąja dalimi tik todėl, kad tiksliai žinome, kur ir kada žiūrėti, o signalas nukreiptas labai tiksliai į mus. Deja, kai buvo transliuojamos Star Trek: The Original Series, mūsų tikslas nebuvo ateivių linksminimas savo TV programomis.

Kalbant apie signalus – nesvarbu, ar iš žmonių perspektyvos, siekiant išgirsti nežemišką civilizaciją, ar iš nežemiškosios civilizacijos, siekiančios išgirsti mus – daugiausia, ko galime tikėtis, tai tik, kad pats signalas skirsis nuo foninio triukšmo. Tačiau netgi tokiu atveju, paiešką atliekančios protingos būtybės (ateiviai ar mes) turės surinkti galybę duomenų, kad galėtų pakankamai užtikrintai teigti, kad egzistuoja viena ar kita anomalija, potencialiai galinti būti protingų būtybių signalu. Naudodami tokią informaciją, galėtume atlikti nuodugnesnius tyrimus, kad patvirtintume, jog signalas įdomus ir išskirtinis, bet ateivių naktinių laidų žiūrėti neitų.

Jei tai dar jūsų pakankamai nenuliūdino, toliau bus dar blogiau. Žiūrint iš žmonių rasės pusės, mes vis labiau pereiname prie skaitmeninių pramogų (užuot transliavę galingus analoginius signalus į kosmosą). Skaitmeniniai signalai daug silpnesni (apie keturis kartus) ir daug sunkiau aptinkami. Kaip pabrėžia Cecilis Adamsas, „galingo žemiškojo triukšmo pumpavimas į eterį tikriausiai tebus trumpiau nei šimtmetį trukęs blykstelėjimas.” Nors galaktinis mūsų radijo buvimas visiškai neišnyks, Žemė bus daug mažiau triukšminga.

Vėlgi, gal ateiviai niekada radiju ir nesinaudojo taip, kaip mes. Gal visas jų bendravimas vyksta kabeliniu ryšiu. Taip pat gali būti, kad toks technologijos progresavimas yra natūralus ir tėra maždaug šimtmečio trukmės langas aptikti protingų būtybių signalus. Žinant, kad Paukščių Take yra šimtai milijardų žvaigždžių, o ieškodami nežemiškų protingų būtybių įrodymų ištyrėme tik 750 ar panašiai, tokia situacija keltų problemų, ieškant nežemiškųjų civilizacijų pėdsakų tokiame trumpame laiko intervale.

Galime guostis bent jau tuo, kad pirmasis nežemiškosios civilizacijos atstovų išvystas žmogus nebus Hitleris; „Džersio pakrantė“ irgi panašiai bus prarasta amžiams, ir jiems neteks kentėti Justino Beiberio dainų.

Abstruse Goose iliustr.: jei nežemiška civilizacija stebi mūsų TV transliacijas, štai ką jos mato.