Psichologai teigia, kad intelektas – tai ne tik gebėjimas spręsti matematines užduotis ar įsiminti faktus. Jis apima gebėjimą mokytis, prisitaikyti, mąstyti kritiškai ir spręsti problemas. Tad tam tikri įpročiai gali būti ženklas, jog žmogus savo protinius gebėjimus išnaudoja ne iki galo.

Specialistai išskiria aštuonis elgesio bruožus, kurie dažniausiai siejami su žemesniu intelekto lygiu. Laimei, daugumą jų galima pakeisti.

1. Smalsumo stoka

Smalsumas – vienas iš ryškiausių intelekto požymių. Kaip yra sakęs Albertas Einšteinas: „Neturiu ypatingo talento. Esu tik aistringai smalsus.“

Jei žmogus nesidomi pasauliu, vengia naujų patirčių ir nekelia klausimų, psichologai tai laiko žemesnio intelekto požymiu.

Gera žinia: smalsumą galima ugdyti – pakanka pradėti domėtis kasdien jus supančiais reiškiniais.

2. Nuolatinis atidėliojimas

Prokrastinacija – įprotis atidėti darbus vėlesniam laikui – gali būti ne tik blogas įprotis, bet ir ženklas, kad trūksta savidisciplinos bei kognityvinio planavimo įgūdžių.

Dažnas atidėliojimas mažina produktyvumą, didina stresą ir gali būti siejamas su žemesniu intelekto lygiu.

Sprendimas: išsikelkite realius tikslus, suskaidykite darbus į mažesnes dalis ir apdovanokite save už laiku atliktas užduotis.

3. Nesugebėjimas klausyti

Gebėjimas įsiklausyti – vienas iš intelektualinio brandumo požymių.

Tie, kurie tik laukia, kol galės patys kalbėti, dažnai praleidžia svarbią informaciją. Aktyvus klausymasis lavina supratimą, padeda geriau spręsti problemas ir mąstyti kritiškai.

4. Sunkumai prisitaikant

Intelektas glaudžiai susijęs su gebėjimu prisitaikyti prie naujų situacijų.

Tie, kurie bijo pokyčių ar jų vengia, dažnai rodo ribotą kūrybiškumą bei problemų sprendimo gebėjimus.

Patariama: nebijokite pokyčių – jie skatina protinį augimą.

5. Nenoras tobulėti

Žmonės, kurie nesiekia tobulėti, rodo ribotą savimonę.

Noras mokytis ir pripažinti savo klaidas – svarbus intelekto požymis. Tie, kurie mano „jau viską žinantys“, dažnai sustoja vietoje.

6. Per didelis pasitikėjimas 

Per didelis pasitikėjimas savimi gali užkirsti kelią mokymuisi.

Kai žmogus nepriima kitų nuomonės ar kritikos, jis užsidaro savo „žinių burbule“.

Svarbu išlikti smalsiam ir atviram naujai informacijai – net jei manote, kad jau daug žinote.

7. Kitų nuomonių atmetimas

Psichologai pažymi, kad žmonės, kurie ignoruoja kitų požiūrius, dažnai pasižymi mažesniu kognityviniu lankstumu.

Gebėjimas suprasti skirtingas perspektyvas – vienas iš aukštesnio intelekto ženklų.

Kitaip tariant, nesutikti galima, bet svarbu suprasti, kodėl kitas žmogus galvoja kitaip.

8. Žemas savimonės lygis

Savimonė – esminis intelekto pamatas.

Tie, kurie nesupranta savo stipriųjų ir silpnųjų pusių, sunkiau tobulėja ir sprendžia problemas.

Savistaba, emocinis intelektas ir kritinis požiūris į save padeda ne tik geriau pažinti save, bet ir auginti intelektą.

Šie aštuoni įpročiai nėra nuosprendis. Jie – signalas, kad laikas sustoti ir permąstyti, kaip mąstote, elgiatės bei mokotės.

Kiekvienas gali tapti protingesnis, jei sąmoningai siekia augti, mokosi iš klaidų ir išlieka smalsus pasauliui.