Jo teigimu, zondo, kurį bus bandoma nuleisti ant Marso paviršiaus, tikslas – išbandyti nusileidimo sistemą, todėl, net tai atlikus nesėkmingai, tikslas vis tiek bus pasiektas. Europos kosmoso agentūros ir Rusijos agentūros „Roskosmos“ bendras zondas trečiadienį nusileis Marso paviršiuje. Tai turėtų įvykti maždaug 18 val. Lietuvos laiku.

– Du zondai dalyvauja misijoje „ExoMars“. Vienas toliau skries aplink Marso orbitą, o kitas trečiadienį nusileis ant Marso paviršiaus. Kaip tie zondai atrodo ir kokios bus jų užduotys?

– Zondai ypatingai nesiskiria nuo tų, kuriuos galbūt esate matę skriejančius aplink Marsą. Tai maždaug lengvojo automobilio dydžio aparatai. Bent skraidantys orbitoje yra tokio dydžio, nusileisiantis ant Marso paviršiaus – mažesnis.

Vienas zondas skries pačiame Marso atmosferos viršuje ir ten ieškos įvairių dujų pėdsakų. Kito, nusileisiančio ant paviršiaus, svarbiausia misija – išbandyti nusileidimo sistemą, kuri vėliau bus naudojama ir ant Marso paviršiaus nuleidžiant kitus zondus.

– Neretai įvairias misijas į Marsą ištinka nesėkmės. Pavyzdžiui, nepavyksta tinkamai nuleisti zondo. Kai kurie mokslininkai prognozuoja, kad zondas „Schiaparelli“, kuris leisis į Marsą, gali papulti tiesiai į smėlio audrą. Jos ten būna milžiniškos. Kokia tikimybė, kad trečiadienį zondas nusileis saugiai?

– Procentais tikimybės tikrai nepasakysiu, bet kiekviena misija ruošiama ne vienerius metus, o labai ilgai. Joje būna numatyta daug visokių saugumo priemonių, kad tikimybė įvykdyti tikslą būtų kuo didesnė.

Net jei „Schiaparelli“ nepajėgs sėkmingai nusileisti Marso paviršiuje, tai nebus didžiulė katastrofa, nes, kaip minėjau, šio zondo pagrindinis tikslas – išbandyti nusileidimo sistemą. Ilgalaikių mokslinių tyrimų jis nevykdys, tai darys tik kelias dienas.

Taigi praradus šį zondą misija nesužlugs. Tiesiog tada reikės iš naujo išbandyti nusileidimo sistemą, prieš leidžiant kitus šios misijos elementus – ateityje planuojamus paleisti zondus.

– Kokioje teritorijoje turėtų nusileisti zondas? Kiek ji reikšminga tyrimams?

– Kiek atsimenu, „Schiaparelli“ zondas ketina nusileisti ties Marso pusiauju. Ši vieta pasirinkta būtent dėl gresiančių dulkių audrų – atsiranda galimybė patikrinti, kaip nusileidimo sistema veikia ekstremaliomis sąlygomis. Jei Schiaparelli pavyks nusileisti per audrą, tai pavyks ir vėlesniems zondams.

– Nepaisant gana šaltų Europos Sąjungos ir Rusijos santykių, šią Marso misiją tiek Europa, tiek Rusija vykdo bendrai. Ar tai reiškia, kad kosmoso tyrimų srityje galioja kitokios politinio žaidimo taisyklės?

– Iš dalies taip, nes, pavyzdžiui, Tarptautinė kosminė stotis taip pat yra bendras įvairių kosmoso agentūrų, (tarp jų ir NASA bei Rusijos) projektas. Net ir prieš keletą metų, atšalus Rusijos ir Vakarų šalių santykiams, Tarptautinei kosminei stočiai buvo padarytos įvairios išimtys iš sankcijų, taikomų Rusijai. Tai buvo daroma, kad stotis galėtų tvarkingai dirbti.

Panašiai yra ir su šia misija. Be to, reikia nepamiršti, kad kiekviena tokia kosminė misija planuojama daugybę metų. „ExoMars“ misija buvo pradėta kurti likus daug metų iki pastarųjų įvykių Ukrainoje, kurie atšaldė Rusijos ir Europos Sąjungos santykius.