„Cassini“ yra 3,9 mlrd. dolerių (3,28 mlrd. eurų) atsiėjęs tarptautinis projektas, kuriame dalyvavo mokslininkai iš 27 valstybių. Kaip ir planuota, baigėsi 7,9 mlrd. nukeliavusio aparato raketų kuras.

Savo galą žieduotoje dujų milžinėje – tolimiausioje plika akimi matomoje planetoje – jis pasitiks po 11 val. 55 min. Grinvičo (14 val. 55 min. Lietuvos) laiku numatyto paskutinio kontakto su Žeme.

Gerai suplanuota „Cassini“ pabaiga yra būdas išvengti bet kokios žalos Saturno mėnuliams Titanui ir Enceladui, kuriuose esama vandenynų ir kuriuos mokslininkai nori išlaikyti nepaveiktus būsimiems tyrinėjimams, nes juose gali būti kažkokios formos gyvybės.

„Bus liūdna penktadienį matyti, kaip „Cassini“ išnyksta, ypač dėl to, kad šis aparatas, kurį sukūrėme, vis dar puikiai veikia“, – sakė Saulės sistemos planetų fizikos profesorius iš Lesterio universiteto Stanley Cowley (Stenlis Koulis).

„Tačiau mes pripažįstame, kad svarbu užbaigti misiją tvarkingai ir kontroliuojamai“, – pridūrė jis.

Pro Saturną yra praskridę dar trys kosminiai aparatai – „Pioneer 11“ 1979 metais, „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ 9-ajame dešimtmetyje.

Tačiau niekas Saturno nestudijavo taip detaliai kaip „Cassini“, pavadintas pagal prancūzų ir italų astronomą Giovanni Domenico Cassini (Džovanį Domeniką Kasinį), kuris XVII amžiuje atrado, kad Saturnas turi kelis mėnulius ir tarpą tarp žiedų.

„Cassini“ 1997 metais buvo paleistas drauge su Europos aparatu „Huygens“. Duetas prie Saturno atskrido 2004 metais. Tada „Cassini“ liko skrieti orbita aplink šią planetą, o „Huygens“ 2005 metais nusileido ant didžiausio jos mėnulio Titano. 

Penktadienį „Cassini“ sudegs kaip meteoras Saturno danguje.

Atradimai

1997-aisiais iš Kanaveralo kyšulio Floridoje startavęs „Cassini“ septynerius metus skrido prie Saturno, o paskui 13 metų skriejo orbita aplink šią planetą.

Per šį laiką jis atrado dar šešis Saturno mėnulius, trimačių struktūrų, iškilusių virš Saturno žiedų, ir gigantišką audrą, kuri planetoje siautė beveik metus.

6,7 m ilgio ir 4 m pločio erdvėlaivis taip pat atrado šaltų geizerių Saturno palydove Encelade ir nykių ežerų iš angliavandenilių etano bei metano Titane.

2005 metais „Cassini“ paleido zondą „Huygens“, kuris nusileido ant Titano. Tai pirmas ir kol kas vienintelis toks nusileidimas išorinėje Saulės sistemos dalyje, ant dangaus kūno už asteroidų žiedo.

„Huygens“ buvo bendras Europos kosmoso agentūros (ESA), Italijos kosmoso agentūros ir NASA projektas.

„Ši misija pakeitė mūsų įsivaizdavimą apie tai, kur už mūsų Žemės ribų galėjo atsirasti gyvybė“, – sakė Londono universiteto koledžo (UCL) „Mullard“ kosmoso mokslų laboratorijos Planetų mokslų grupės vadovas Andrew Coatesas (Endrius Koutsas).

„Kaip ir Marsas, išorinių planetų palydovai, tokie kaip Enceladas, Europa ir net Titanas, dabar yra pagrindiniai pretendentai į nežemiškos gyvybės (vietas). Mes visiškai perrašėme vadovėlius apie Saturną“, – pridūrė jis.

Maždaug 4 tūkst. mokslinių straipsnių buvo pagrįsti duomenimis iš šios misijos, sakė Redingo universiteto kosmoso fizikos profesorius Mathew Owensas (Metjus Ouvensas).

Net ir „Cassini“ krytis į nebūtį pateiks daugiau duomenų – apie Saturno atmosferos sudėtį.

„Be abejo, mokslininkai dar daug metų analizuos informaciją iš jo paskutinės ... kelionės į Saturno atmosferą“, – sakė M.Owensas.