Tad kokius iššūkius, reaguodamas į naujosios mokinių kartos mokymosi poreikius, turi būti pasirengęs sutikti šiandienos mokytojas?

Mokytojo dienos proga apie kintantį mokytojo vaidmenį savo mintimis dalijasi Šiaulių universiteto docentė, atnaujintos Bendrojo ugdymo mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo rodiklių sistemos ir metodinių rekomendacijų kūrėja dr. Jūratė Valuckienė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Ilgametes pedagogų ugdymo tradicijas puoselėjantį, naują šalies pedagogų kartą ugdantį Šiaulių universitetą šiemet papildė 182 švietimo ir ugdymo krypčių pirmakursiai, iš jų – 133 įgis pedagogo kvalifikaciją. Iš viso universitete studijuoja 896 švietimo ir ugdymo studijų krypčių programas pasirinkę studentai, savo ateitį siejantys su mokykla ir kitomis ugdymo įstaigomis.

Kas jie – „Z karta“?

Didžiuliu pedagogų iššūkiu tapusiai šiuolaikinei mokinių „Z kartai“ paprastai priskiriami vaikai, gimę 1995–2012 metais. Pasak sociologų, esminis jų bruožas yra tas, jog šių mokinių gyvenimą formuoja informacinės komunikacinės technologijos (IKT) ir internetas.

„Drauge su išmaniosiomis technologijomis augę vaikai, pasitelkdami paiešką internete, sprendžia tiek elementariausius buities, tiek esminius būties klausimus. Skiriasi ir šių vaikų bendravimas bei aplinkos pažinimas: įpratę prie didelių informacijos srautų, jie geba spręsti, rodos, sunkiai tarpusavyje suderinamas užduotis, o vengdami nuobodžios veiklos į įprastą situaciją pažvelgia kitaip nei suaugusieji ir randa netikėčiausius sprendimus. Kitaip nei mes, jie turi galimybę mokytis bet kur ir bet kada, todėl šiems mokiniams mažiau patrauklus pamokų klasėje formatas“, – pasakojo dr. J. Valuckienė.

Ugdymo sistema, kuri buvo taikoma iki „Z kartos“, mūsų laikais nebeefektyvi, mat šiems vaikams reikia iššūkių, nuolatinio ir greito grįžtamojo ryšio. „Šiandienos mokiniai komunikabilūs, judrūs, drąsūs, atviri naujoms idėjoms ir patirčiai – tokie, kokie mes nebuvome, – kalbėjo Šiaulių universiteto docentė. – Dažnai pastebima, kad jiems nebereikia taisyklių ir normų laikymosi, ir sutariama, kad būtina ieškoti veiksmingų kelių, kaip šiems vaikams padėti atrasti prasmingą mokymosi procesą.“

Lyderis – gebantis parodyti kelią

Statistiniais duomenimis, Lietuvoje mokytojų amžiaus vidurkis siekia 48 metus, daugiau kaip 7,5 proc. yra pensininkai ir tik 3 proc. – jaunų, neseniai studijas baigusių pedagogų. Senstant mokytojams ir menkstant pedagogo profesijos prestižui visuomenėje, kyla klausimas, o kas pasirūpins ateities kartomis?

„Metodika, kai mokytojas tarsi visažinis dėsto teoriją, o vaikai tėra nebylūs klausytojai, jau pasenusi ir nebetinka. Informacijos ar žinių amžiaus laikais, kai mokinį pasiekia daugiau informacijos negu reikia, o technologijomis išmokstama naudotis dar darželyje, – reikalingas mokytojas lyderis, kurio misija – įkvėpti mokinį mąstyti savarankiškai, gebėti sisteminti informaciją ir atsirinkti tai, kas svarbu. Kitaip tariant, padėti suprasti save ir savo vietą gyvenime“, – sakė dr. J. Valuckienė.

„Savo studentams kartojame, kad šiandienos mokyklose vertinamas kūrybiškumas, inovatyvios idėjos, drąsa rizikuoti ir priimti sprendimus, todėl tik mokytojas lyderis gali įkvėpti mokinius, motyvuoti, įtraukti į naujas veiklas, – aiškino Šiaulių universiteto docentė. – Tačiau svarbiausia, kad toks mokytojas savo profesinius augimo tikslus sieja su mokinio pažanga ir palaiko asmeninės atsakomybės už jo mokymosi sėkmę idėjas.“

Išmaniųjų technologijų virtuozas

R. Dargio teigimu, šiuolaikinis mokytojas turėtų nestokoti universaliųjų žinių, orientuotis į tarpdisciplininę mokymo metodiką ir siekti ugdyti kūrybišką žmogų. „XXI amžius yra technologijų pokyčių amžius – kasdien gimsta naujų atradimų, todėl kompiuteris atima iš mūsų vis daugiau rutininių darbų. Kompiuteris taip pat daro mus labiau žmogiškus, kadangi galime kur kas daugiau laiko skirti savo idėjoms ir kūrybai. „Ketvirtosios pramonės revoliucijos“ fenomeno, arba totalinės pramonės kompiuterizacijos, pagrindinis tikslas – žymiai aukštesnis produktyvumo lygis ir didesnis įmonių konkurencingumas globalioje ekonomikoje. O šios tendencijos su savimi atsineša ir galybę iššūkių – tiek švietimo sistemai, tiek darbo rinkai bei mokslo ir verslo partnerystei“, – kalbėjo R. Dargis.

Kad šiuolaikinis mokytojas koja kojon spėtų su „Z karta“ ir būtų jai autoritetu, ateities ugdymo metodika neatsiejama nuo išmaniųjų technologijų. „Mokytojas, kuriam būdingos lyderystės idėjos, drąsiai naudojasi išmaniosiomis technologijomis ir padeda mokiniams tinkamai valdyti interneto erdvėje esančias žinias. Informacinės technologijos atveria neįtikėtinas galimybes ir palengvina ugdymo procesą – padeda sudominti, įtraukti, – sakė dr. J. Valuckienė. – Mokytojo ir mokinio bendrystė, patiriant pažinimo džiaugsmą – vertybė, kuria apdovanoti tik šios profesijos žmonės. Nuostabus jausmas, kai gali mokyti ir mokytis, – tik reikia nepamiršti tuo didžiuotis.“

Dirbtinis intelektas – pamaina pedagogui?

Informacinių technologijų išradimai, robotai ir dirbtinis intelektas atlieka didžiulę revoliuciją pramonės srityje ir vis dažniau pakeičia dirbančius žmones. Tačiau, kaip teigia sociologai, šis pavojus pedagogams artimiausiu metu negresia, kadangi kompiuteris tėra tik faktinę informaciją teikianti mašina, o žmogui visada reikia gyvo bendravimo.

„Daugiau kaip pusė vaikų, šiemet pradedančių mokytis pradinėje mokykloje, užaugę rinksis profesijas, kurios dabar neegzistuoja. Todėl negalime jų išmokyti to, ko dar patys nežinome. Bet jau žinome ir jaučiame, kad ateinantis technologijų ir robotizacijos amžius reikalaus daugiau kūrybiškumo, todėl turime tam jau dabar paruošti savo švietimo sistemą ir daugiausia dėmesio skirti pagrindinei jos ašiai – mokytojui, kuris daugiau negu bet kas kitas lemia mokinių ateitį. Žmonių, gebančių vaikams įdiegti kritinį ir kūrybišką mąstymą bei norą siekti rezultato, technologijų pasaulyje reikia kaip niekad“, – sakė R. Dargis.