Europos kosmoso agentūros (EKA) misijos „Rosetta“ surinkti duomenys rodo, kad 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometa neturi magnetinio lauko, antradienį pranešė mokslininkai.

Praėjusį lapkritį ant kometos nutupdytas zondas, robotinė laboratorija „Philae“, nepateikė įrodymų, kad kometos branduolys būtų įmagnetintas, sakė jie.

Pasak mokslininko Hanso-Ulricho Austerio (Hanso Ulrichio Austerio), šis atradimas gali paneigti vieną pagrindinių teorijų apie kometų ir kitų Saulės sistemos kūnų formavimąsi.

„Jeigu kometa 67P/Čuriumovo-Gerasimenko būtų laikoma visų kometų branduolių pavyzdžiu, mes spėjame, kad magnetinės jėgos vargu ar galėjo turėti įtakos planetų statybos blokų, didesnių nei metro dydžio, susikaupimui“, – nurodė jis.

Šis atradimas buvo paskelbtas žurnale „Science“ ir kartu pristatytas Europos geomokslų sąjungos (European Geosciences Union – EGU) susitikime Vienoje.

Jis paremtas skaičiavimais, gautais iš skalbyklės dydžio zondo „Philae“, kurį „Rosetta“ nutupdė ant kometos paviršiaus praėjusį lapkritį.

Jo nusileidimas nebuvo visiškai sėkmingas, tačiau tas nesklandumas pasirodė esąs naudingas H.U.Austerio vadovaujamai tyrėjų grupei.

Zondas, kuris Žemėje sveria 100 kilogramų, tačiau ant kometos dėl jos silpnos traukos jėgos yra lengvesnis už plunksną, tūpdamas kelis kartus atšoko nuo kieto kometos paviršiaus, kol sustojo klifo šešėlyje.

„Ši sudėtinga trajektorija pasirodė esanti naudinga ROMAP komandai“, – sakoma Europos kosmoso agentūros (ESA) pranešime, kuriame kalbama apie erdvėlaivyje „Rosetta“ esantį magnetometrą ir plazmos monitorių.

„Iš anksto nenumatytas skrydis virš paviršiaus iš tiesų mums leido surinkti tikslius magnetinio lauko išmatavimus, zondui „Philae“ atsidūrus keturiuose mūsų ryšio su juo taškuose, kai zondas buvo įvairiame aukštyje virš (kometos) paviršiaus“, – paaiškino mokslininkas.

„Mes ko gero esame vienintelė komanda, kuriai buvo naudingi „Philae“ šuoliai“, – kalbėjo jis.

Zondo „Philae“ baterijos energijos pakako 60 valandų eksperimentų. Jis spėjo išsiųsti surinktus vertingus duomenis ir „užmigo“ lapkričio15 dieną.

Išanalizavę gautus duomenis, „mes darome išvadą, kad 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometa yra visiškai nemagnetinis objektas“, – pareiškė H.U.Austeris.

Kometos laikomos pirmykščių dulkių ir ledo gumulais, skriejančiais aplink Saulę elipsinėmis orbitomis.

Tikimasi, kad 1,3 mlrd. eurų kainavusi „Rosetta“ misija padės atskleisti kai kurias kometų paslaptis; anot kai kurių astrofizikų, būtent kometos „pasėjo“ Žemėje kai kurių gyvybės ingredientų.

SENOVINĖ TRAUKA

Kita verta susidomėjimo tema: ką kometos gali atskleisti apie magnetizmo vaidmenį Saulės sistemos formavimesi prieš beveik 4,6 mlrd.metų?

Manoma, kad Saulė, asteroidai, kometos, mėnuliai ir planetos susidarė iš disko pavidalo dujų ir dulkių sūkurio, jame būta gana daug magnetito, geležies oksido.

Pagal šią hipotezę mikro mastelio procesuose magnetiniai laukai protoplanetiniame diske skatino medžiagos kaupimąsi ir užuomazginių kūnų formavimąsi.

Bet kaip magnetizmas galėjo skatinti tų sankaupų augimą, lieka neaišku. Kūnui padidėjus iki kelių šimtų metrų skersmens, o vėliau ir kilometrų, vyraujančia jėga tampa gravitacija.

Kai kurie teoretikai spėja, kad magnetizmas turėjo įtakos tarpinėje kūno augimo fazėje. Tačiau antradienį paskelbti rezultatai neigia šį spėjimą.

„Teorija, kad magnetinės jėgos padeda planetų statybai, darosi mažiau tikėtina“, – sakė naujienų agentūrai AFP Braunšveigo technikos universiteto Vokietijoje mokslininkas H.U.Austeris.

Erdvėlaivis „Rosetta“ orbitą aplink minėtąją kometą pateko pernai rugpjūtį, nuskriejęs šešis mlrd. kilometrų per daugiau kaip 10 metų ir keturis kartus pasinaudojęs Žemės ir Marso traukos jėga savo greičiui padidinti.

Zondas „Philae“ ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiaus buvo nutupdytas lapkričio 12 dieną, 20 kilometrų leidęsis nuo erdvėlaivio „Rosetta“ septynias valandas.

Ši kometa arčiausiai Saulės bus rugpjūčio 13 dieną – 186 mln.kilometrų atstumu nuo mūsų žvaigždės.