Vilniaus universiteto (VU) palydovas „LituanicaSAT-1“ netrukus baigs savo misiją. Jis turėtų sudegti atmosferoje po savaitės – liepos 24–28 dienomis, pranešė universitetas.

Kauno technologijos universiteto palydovas sudegė gegužę.

Pasak vieno iš VU palydovo kurimo iniciatorių Lauryno Mačiulio, misijos metu buvo patikrinti tam tikri technologiniai sprendimai, kurie pateisino išsikeltus lūkesčius.

„Vienas iš pagrindinių buvo radijo retransliatorius, pagamintas čia, Lietuvoje. (…) Taip pat galiu pasigirti, kad „LituanicaSAT-1“ yra pirmasis tokios klasės palydovų, kuris sėkmingai išbandė dažninės moduliacijos balso retransliatorių kosmose”, - sakė mokslininkas.

Misijos metu padarytos ir pirmosios lietuviškos nuotraukos iš kosmoso, jas planuojama netrukus paviešinti. Sėkmingai kosmose išbandyti ir kiti Lietuvoje sukurti palydovo komponentai, tokie kaip saulės elementai, skrydžio kompiuteris ir jo programinė įranga, palydovo korpusas ir antenos.

Palydovo kūrėjas pabrėžė, kad įrodytas gebėjimas sukurti kosminę laboratoriją Lietuvoje, kuri atvers duris tolesniems moksliniams eksperimentams kosmose.

„Mūsų eksperimentinė laboratorija jau veikia, tad, manau, kitą kartą mokslininkai nebijos dėti savo brangių mokslinių įrenginių, o verslininkai – investuoti į palydovą”, – tvirtino L.Mačiulis.

Jis užsiminė ir apie antrojo palydovo, kuris jau kuriamas Vilniaus universitete, misiją. Šio palydovo tikslas – atlikti tarptautinę mokslinę misiją, panaudojant palydovus tinkle realaus laiko termosferos tyrimams.

„Mes tapsime istorijos dalimi, pirmą kartą tokios „dėžutės“ bus panaudotos unikaliam moksliniam eksperimentui”, – teigė L.Mačiulis.

Antrojo palydovo misijos metu bus siekiama išbandyti naujus palydovo komponentus, sukurti nedidelį variklį, kuris padėtų palydovui įveikti išretėjusios atmosferos pasipriešinimą raketinės traukos principu.

Planuojama įgyvendinti tarptautinę misiją, kurioje dalyvaus palydovai iš visų žemynų – Afrikos, Azijos, Amerikos ir ypač iš Europos. Iš Europos šalių dalyvauja Vokietija, Didžioji Britanija, Prancūzija, Italija ir kitos šalys. Bus gaunama ne tik mokslinė, bet ir kultūrinė nauda, sakė L.Mačiulis.

Savo palydovą „LitSat-1“ į kosmosą buvo paleidę ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai. Jis šių metų gegužės pabaigoje pateko į Žemės atmosferą ir sudegė. Šis palydovas Žemės orbitą apskriejo 1303 kartus ir maždaug 1,3 mln. kartų išsiuntė tautos žinutę iš kosmoso „Lietuva Myli Laisvę“.