Komanda dirbo ant platformos prie Meksikos rytinių krantų ir Čiksulubo krateryje, kurio skersmuo, kai kuriais duomenimis, yra 300 km, ieškojo įrodymų apie masinį gyvybės išmirimą prieš 66 mln. metų.

Atsitiktinai mokslininkai rado įrodymų, kad paskutiniu ledynmečiu, kuris prasidėjo prieš 110 tūkst. metų ir pasibaigė maždaug prieš 11 tūkst. metų, jūra buvo daug toliau nei dabartinė kranto linija, trečiadienį paskelbė misijos vadovas, Meksikos mokslų akademijos prezidentas Jaime Urrutia (Chaimė Urutija).

Nors didelė kraterio dalis dabar yra po vandeniu Meksikos įlankoje, ledynmečio laikais jis nebuvo užlietas.

„Dugne aptikome apskritą struktūrą, – spaudos konferencijoje sakė J. Urrutia. – (Tokios struktūros) atsiranda tik vienu būdu: ištirpus karbonatams, o kad karbonatai ištirptų, jie turi būti veikiami oro“, – sakė jis.

Tai rodo, kad Jukatano pusiasalis ledynmečio laikais, prieš 18–23 tūkst. metų, buvo „daug didesnis“.

Tarptautinė geologų, paleontologų ir mikrobiologų komanda į gręžimo platformą „Myrtle“ Meksikos įlankoje atvyko balandį. Per du mėnesius jie surinko 6 tonas uolienų mėginių, iškeltų gręžiant jūros dugną iki 1,5 km gylio.

Kai kurie tyrimų rezultatai buvo paskelbti žurnale „Science“, bet analizė ir toliau vyksta laboratorijoje Brėmene Vokietijoje.

Prieš maždaug 66 mln. metų į Žemę 30 km per sek. greičiu rėžėsi 12 km skersmens asteroidas. Jo paliktas krateris Žemėje yra unikalus dėl centre esančio iškilusio žiedo pavidalo gūbrio, kurio aukštis siekia 300 m, o skersmuo – 30 kilometrų.

Platforma buvo įrengta virš vienos to žiedo vietos, kad būtų galima studijuoti ten esančias uolienas ir jų kilmę.

Mokslininkai dar turi paaiškinti, kaip granitas ir išsilydžiusios uolienos sustingo tokiais „kalnais“.

Pirmieji rezultatai rodo, kad išsilydžiusios uolienos pakilo „kaip drebučiai“, bet granito įkaitimo ženklų nėra, sakė J. Urrutia.

15 mln. dolerių (14,2 mln. eurų) atsiėjusi „364-oji ekspedicija“ buvo pirmoji, kurios metu tyrinėta po jūros dugnu esančios Čiksulubo kraterio dalies geologinė sąranga.