Išskirtiniai žmonių protiniai sugebėjimai lig šiol leido mūsų rūšiai užsitikrinti dominavimą Žemėje, todėl įspūdinga pažanga dirbtinio intelekto srityje ne vieną priverčia sunerimti. Visų pirma – dėl savo darbo vietos.

Panašios baimės darbuotojus lankė ir XIX amžiaus pradžioje vykusios pramonės revoliucijos metu. Dėl savo prastėjančios padėties mašinas kaltinusius, todėl jas gadinusius ir niokojusius, darbininkus šiandien vadiname luditais (pagal pameistrio Nedo Luddo pavardę) ir iš jų juokiamės. Luditai klaidingai tikėjo, kad darbo kiekis yra ribotas, tačiau neriboti žmonių norai lemia tai, kad ir darbo visada atsiras.

Tikėti, kad dirbtinis intelektas pakeis žmones ir sukurs istorijoje nematytą nedarbo lygį galima tik tada, jei galvosime, jog naujoji revoliucija yra kitokia. Kad arba žmonės ateityje nebeturės naujų norų ir poreikių, arba jie tiesiog nebesugebės prisitaikyti ir pradėti dirbti srityse, patenkinančiose tuos naujus poreikius.

Ligi šiol tokių problemų neturėjome, atvirkščiai – vykstant technologiniam progresui ir žmonėms vis prisitaikant prie jo sukeltų pokyčių gyvenimo lygis visame pasaulyje visą laiką augo.

Proveržis jau įvyko?

Birželio pradžioje pranešta, kad trylikamečiu berniuku iš Odesos apsimetinėjanti kompiuterinė programa sugebėjo įtikinti su ja bendravusius žmonės, kad pati yra žmogus. Taip kompiuteris pirmą kartą istorijoje įveikė vadinamąjį Turingo testą.

1950 metais informatikos mokslo tėvu vadinamo žymaus britų matematiko Alano Turingo sugalvotas išbandymas laikomas riba kuriant dirbtinį intelektą, kurią peržengus atsiveria visiškai naujos galimybės.

A. Turingas teigė, kad kompiuterį galima laikyti „mąstančiu“, kai jis 30 proc. su juo po 5 minutes bendravusių žmonių įtikina pats esantis žmogus.

Tiesa, įtikinti liko ne visi. Rusijoje sukurtos ir Londone išbandytos programos kritikai pastebi, kad programuotojai bent iš dalies sukčiavo, nes pasirinko mažametį ir svetimos kultūros prototipą, kas leido jam išvengti sudėtingų klausimų.

Kiti pabrėžia, kad programos žmogumi laikyti negalima vien dėl to, kad būti žmogumi visų pirma yra moralinė kategorija, o ne biometrinė.

Įspėja apie susinaikinimą

Ar norėtumėte gyventi pasaulyje, kur žmonės nebėra protingiausi padarai planetoje? Apie robotų sukilimą prieš savo kūrėjus yra sukurta daugybė mokslinės fantastikos kūrinių, kurie jau visai greitai gali tapti realybe.

Bene žymiausias pasaulyje anglų fizikas Stephenas Hawkingas įspėja, kad žmonija dirbtinį intelektą vertina nepakankamai rimtai.

„Sėkmė sukuriant dirbtinį intelektą būtų didžiausias įvykis žmonijos istorijoje. Deja, jis taip pat gali tapti ir paskutiniu, nebent mes išmoktume išvengti grėsmių“, – laikraštyje „The Independent“ rašo mokslininkas.

S. Hawkingo manymu, ilgainiui žmonės gali nebesukontroliuoti savo kūrinio, o šis, išmokęs tobulėti savarankiškai, gali nuspręsti, kad jo „tėvai“ jam nebereikalingi.

Švedų filosofas Nickas Bostromas užduoda kitokį klausimą: kas atsitiktų, jei mūsų į kompiuterį įvesti nurodymai duotų neprašytų rezultatų.

„Tarkime, liepiame savarankiškai mąstančiam kompiuteriui gaminti sąvaržėles, tačiau žmogaus organizme yra tam tinkamų atomų. Loginė šios užduoties pabaiga yra žmonijos sunaikinimas“, – pavyzdį BBC radijo laidoje „Business Daily“ pateikė N. Bostromas.

Pamatysime, ko dar nematę

Netrūksta ir optimistų. Vienas jų – JAV futuristas Ray Kurzweilas, kurio teigimu, iki 2040 metų dirbtinis intelektas bus pranokęs žmogaus protinius pajėgumus ir pakeis pasaulį negrįžtamai.

Su juo sutinka ir kitas JAV technologijų entuziastas Kevinas Kelly, kuris galvoja, kad palyginus su tuo, ką pamatysime ateityje, pastarieji 20 metų atrodys visiškai nereikšmingi.

Tinklapiui „Edge“ duotame interviu jis prognozuoja, jog ateityje robotai atliks daugelį šiandien žmonių atliekamų darbų.

„Neabejotinai daugumą daiktų gamins robotai, tačiau žmonės galės juos modifikuoti ir keisti, ir mes galėsime prie proceso prisidėti daug labiau, nei industriniame amžiuje. Iš dalies tai jau matome vystantis 3D spausdinimui“, – kalbėjo K. Kelly.

Dirbtinio intelekto technologijas vysto ir tokios kompanijos, kaip „Google“, neseniai nusipirkusi britų „DeepMind“, JAV Gynybos pažangiųjų tyrimų projektų agentūra "Darpa", kurianti autonomiškus robotus, kuriuos būtų galima pritaikyti karyboje.

Galbūt ateityje visus žmonijos materialinius poreikius išties patenkins protingi robotai. Būstas, energija, sveikatos apsauga, maistas ir transportas – visus šiuos dalykus galėtų suteikti mašinos, o tai reikštų, kad žmonėms dirbti šiose srityse nebereiktų.

Tada visą savo dėmesį galėtume sutelkti į kultūrą, menus, mokslą, kūrybą, filosofiją, tyrinėjimus. Skamba kaip utopija? Gal ir taip, tačiau kokį kitą galutinį tikslą žmonijai galima būtų iškelti?