Pirmadienį paskelbtame pranešime „X“ platformoje, anksčiau vadintoje „Twitter“, E. Muskas parašė, kad pacientui implantas buvo įdėtas dieną prieš tai ir kad jis „gerai sveiksta“.

E. Muskas pridūrė, kad „pirminiai rezultatai rodo daug žadantį neuronų signalų aptikimą“.

Pats implantas yra maždaug didelės monetos dydžio.

Net ir turint omenyje, kad daugiau jokios konkretesnės informacijos pateikta nebuvo, šios, daug žadančios srities ekspertai įvertino E. Musko kompanijos pasiekimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Kol kas sužinojome, kad jis tiesiog veikia. Jie sukūrė chirurginę procedūrą, gavo visus reikiamus leidimus ir pirmą kartą sėkmingai implantavo žmogui. Tai labai svarbu. Tiesą sakant, tai didžiulis pasiekimas. Tačiau tikrasis sėkmės rezultatas paaiškės po šešių, dvylikos ar dvidešimt keturių mėnesių“, – kalbėjo Arizonos universiteto atstovas Bradley Greger.

Tik labai nedaug panašių kompanijų gavo leidimus išbandyti savo implantus – daugiausiai su paralyžiuotais žmonėmis.

Galime juos naudoti, pavyzdžiui, saugoti savo prisiminimus, naudotis jais taip, kaip norime.

Rugsėjį „Neuralink“ paskelbė, kad pradės rinkti žmones, sergančius kvadriplegija dėl kaklinės stuburo dalies nugaros smegenų pažeidimo arba su ligomis, kurios naikina raumenis valdančius neuronus.

„Girdėjau, kad jie renka žmones, sergančius ALS – amiotrofine lateraline skleroze arba kai kurių rūšių paralyžiumi. Todėl spėju, kad ateityje jie ne tik naudosis „Neuralinku“, kad pasakytų telefonui, ką daryti, ar kur pajudinti žymeklį kompiuterio ekrane, ar žaisti žaidimą, bet ir iš tikrųjų siųs signalus robotui arba valdys, pavyzdžiui, galūnės protezą“, – pasakojo JK neuromokslų asociacijos prezidentė Tara Spires-Jones.

Kitame pirmadienio įraše „X“ svetainėje E. Muskas teigė, kad pirmasis „Neuralink“ gaminys vadinasi „Telepatija“.

Jis leis naudotojams valdyti savo telefonus ar kompiuterius „tiesiog galvojant“. Jis bus skirtas tiems, kurie yra netekę galūnių.

E. Muskas įkūrė „Neuralinką“ ne tik gydymo tikslams.

„Kitos įmonės, jų smegenų sąsajos su kompiuteriais, orientuojasi tik į medicinos sritį. Savo ruožtu, E. Muskas nepasikuklino pasakyti: o kodėl reikia dirbti tik medicinos srityje? Yra ir kitų dalykų, kuriems galime tai panaudoti. Ir vienas iš jų – masėms skirti implantai, kuriuos galės turėti bet kas. Galime juos naudoti, pavyzdžiui, saugoti savo prisiminimus, naudotis jais taip, kaip norime. Net gi savotiškai taip galėtume pasipriešinti dirbtinio intelekto keliamai grėsmei“, – teigė Pensilvanijos valstijos universiteto atstovė Laura Cabrera.