Archeologai atkasė kelias „patalpas“, kuriose buvo apie 40 molinių indų, sustatytų dviem eilėmis. Manoma, kad ši alaus darykla veikė karaliaus Narmero laikais. Jis valdė prieš daugiau nei 5 tūkst. metų ir įkūrė Pirmąją dinastiją bei suvienijo Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą.

Britų archeologai dvidešimtojo amžiaus pradžioje pirmieji aptiko duomenų apie šios alaus daryklos egzistavimą, tačiau jos tiksli vieta iki šiol taip ir nebuvo nustatyta, nurodoma ministerijos pranešime.

O jungtinė egiptiečių ir amerikiečių archeologų komanda „sugebėjo nustatyti jos buvimo vietą ir aptikti jos turinį“, nurodė ministerija.

Egipto aukščiausiosios senienų tarybos generalinis sekretorius Mostafa Waziry (Mostafa Vaziris) pareiškė, kad alaus daryklą sudarė aštuonios didelės patalpos, kurių kiekvienoje buvo apie 40 molinių indų, sustatytų dviem eilėmis.

Įrodymų, kad alus buvo naudojamas per aukojimo apeigas, buvo rasta čia vykdytų kasinėjimų metu.

Kartu su Deborah Vischak (Debora Višak) iš Prinstono universiteto jungtinei komandai vadovavęs Niujorko universiteto archeologas Matthew Adamsas (Metju Adamsas) sakė, jog tyrimai rodo, kad šioje darykloje buvo vykdoma didelio masto alaus gamyba: vienu metu būdavo pagaminama apie 22 400 litrų alaus.

Alaus darykla „veikiausiai buvo pastatyta šioje vietoje specialiai tam, kad alus būtų tiekiamas karališkiems ritualams, kurie vykdavo Egipto faraonų laidojimo vietose“, ministerijos pranešime sakė jis.

„Įrodymų, kad alus buvo naudojamas per aukojimo apeigas, buvo rasta čia vykdytų kasinėjimų metu“, – nurodė archeologas.

Verta paminėti, kad įrodymų, jog Senovės Egipte būdavo gaminamas alus, buvo rasta ir anksčiau.