XIX a. genijų smegenys dažnai būdavo užkonservuojamos, kad mokslininkai galėtų nustatyti žmogaus intelekto kilmę.

A. Einšteinas žinojo, kad mokslininkai po jo mirties gali norėti ištirti jo smegenis, ir aiškiai uždraudė tą daryti, nes suprato, kad tokie tyrimai retai suteikia naudingos informacijos.

Nepaisant to, kai fizikas mirė, T. Harvey nusprendė savo iniciatyva išimti smegenis būsimiems tyrimams ir parsivežė A. Einšteino smegenis namo, padalijo jas į 240 dalių ir laikė dviejuose stiklainiuose, pripildytuose specialaus skysčio.

Netrukus po A. Einšteino kremavimo jo sūnus Hansas Albertas Einšteinas, sužinojęs apie vagystę, įsiuto, tačiau daktaras T. Harvey įtikino jį leisti pasilikti smegenis.

Garsiausio pasaulyje fiziko smegenų paėmimas be leidimo turėjo profesinių pasekmių T. Harvey.

Netrukus jis prarado darbą Prinstono ligoninėje, žlugo jo santuoka. Po to persikėlė į Vidurio Vakarus, kur ėmėsi įvairių darbų.

Kelis dešimtmečius jis saugojo A. Einšteino smegenis, vienu metu laikė jas sidro dėžutėje po alaus šaldytuvu.

A. Einšteino smegenų likimas buvo nežinomas iki 1978 m., kol vienas žurnalistas išsiaiškino T. Harvey paslaptį.

Žurnalo straipsnis apie T. Harvey sukėlė antplūdį prašymų ištirti smegenų pavyzdžius, o nuo 1985 m. mokslininkai pradėjo skelbti savo išvadas.

Daugelyje šių tyrimų buvo rasta tam tikrų skirtumų tarp A. Einšteino ir „normalaus“ žmogaus smegenų, tačiau jų išvados kėlė įtarimų.

Ir net jei šie tyrimai būtų buvę atlikti veiksmingiau, neurologija vis dar nenustatė, ar fizinės smegenų struktūros iš tikrųjų turi įtakos žmogaus intelektui.

Šiandien A. Einšteino smegenys saugomos Penn Medicine Prinstono medicinos centre Plainsboro mieste, Naujajame Džersyje.

Beveik niekam neleidžiama jų matyti, net mokslininkams.

Tačiau daugiau A. Einšteino smegenų gabalėlių galbūt vis dar galima rasti visoje Amerikoje dėl daktaro T. Harvey įpročio dalyti šiuos gabalėlius smalsiems draugams.