Europos kosmoso agentūra (ESA) pirmadienį pranešė, kad nustatė penkias galimas vietas, kuriose galėtų įvykti pirmasis istorinis tyrimų zondo nusileidimas ant kometos paviršiaus.
Astronomai atidžiai išanalizavo aukštos kokybės nuotraukas, gautas iš kosminio zondo „Rosetta“ po to, kai jis rugpjūčio 6 dieną po dešimtmečio gaudynių Saulės sistemoje susitiko su su Čuriumovo-Gerasimenko kometa (67P/Churyumov-Gerasimenko).
„Rosetta“ tapo pirmuoju kosminiu aparatu, kada nors įskriejusiu į orbitą aplink kometos branduolį. Manoma, kad šių pirmykščių Saulės sistemos darinių lede ir dulkėse galima rasti užuominų apie planetų formavimosi procesus.
Lapkritį kibernetinis „Rosetta“ nešamam mokslinių tyrimų zondui „Philae“ bus nurodyta nusileisti ant kometos paviršiaus; jis taps pirmuoju tokį manevrą atlikusiu aparatu.
Nustatytos penkios zonos, kuriose galimas būtų nusileidimas, nurodoma ESA pranešime spaudai.
„Tinkamos vietos nusileidimui parinkimas yra sudėtingas procesas“, – perspėjama pranešime.
Reljefas turi būti gana plokščias, paviršius stabilus. Taip pat turi būti užtenkamai saulės šviesos aparato baterijoms pakrauti; pakrautos jos gali veikti 64 valandas, tačiau šviesos neturėtų būti per daug, kad būtų išvengta perkaitimo.
Maža to, nusileidimui parinkta vieta turi būti įdomi ir mokslininkams.
Kometos 67P branduolys maždaug 3,5 x 4 km dydžio, yra dviejų sujungtų kumščių pavidalo, abu kumščius jungia siauras kaklas, todėl šis kūnas atrodo kaip guminė antis kosmose.
Trys iš penkių numatomų vietų yra mažajame kumštyje, „anties“ galvoje, kitos dvi – didesniajame kumštyje, arba „anties“ kūne, aiškino ESA.
Kometa aplink Saulę apskrieja per pusseptintų metų. Šiuo metu ji yra už 522 milijonų kilometrų nuo Saulės.
Arčiausia Saulės ši kometa ir „Rosetta“ bus 2015 metų rugpjūčio 13 dieną – už 185 kilometrų nuo mūsų žvaigždės, nurodo ESA.
Naujausi komentarai