Neatmetama galimybė, kad šis aparatas, turintis atverti kelią platesnei gyvybės pėdsakų Raudonojoje planetoje paieškų misijai, neatlaikė smūgio.

„Vis dar neturime galimybės nustatyti dinaminių sąlygų tuo momentu, kai nusileidimo modulis (trečiadienį) pasiekė paviršių“, – per internetu transliuotą spaudos konferenciją Vokietijos mieste Darmštate įsikūrusiame skrydžių valdymo centre sakė Europos kosmoso agentūros (ESA) Saulės ir planetų tyrimo misijų vadovas Andrea Accomazzo (Andrėja Akomacas). Pasak jo, reikia toliau analizuoti duomenis, kad taptų įmanoma „sužinoti, ar jis struktūriškai atsilaikė, ar ne“.

Vaikiško baseinėlio dydžio nusileidimo modulis „Schiaparelli“, kuris buvo paleistas prieš pasiunčiant į Marsą savaeigį kibernetinį zondą, turėjo nutūpti trečiadienį 14 val. 48 min. Grinvičo (17 val. 28 min. Lietuvos) laiku po trumpo skrydžio didžiuliu greičiu per retą Marso atmosferą. Besileidžiant dideliu greičiu skriejantį aparatą taip pat veikė aukšta temperatūra dėl atmosferos trinties.

Keliomis valandomis vėliau Europos kosmoso agentūra (ESA) patvirtino, kad „Schiaparelli“ nusileido, bet nepasiuntė jokio signalo. Dėl šios priežasties padidėjo nerimas, kad šį zondą ištiko panašus likimas, kaip ir pirmąjį Europos Marso zondą, nesėkmingai mėgintą nutupdyti prieš 13 metų.

„Nusileidimo modulis pasiekė paviršių – tai yra aišku“, – naujienų agentūrai AFP sakė ESA „Schiaparelli“ programos vadovas Thierry Blancquaert'as (Tjeri Blankaras). „Ar jis nusileido sveikas, ar pataikė į uolą arba kraterį, ar tiesiog negali susisiekti – šito nežinau“, – jis sakė būdamas skrydžių valdymo centre Vokietijos mieste Darmštate.

Th. Blancquaert'as sakė „nesantis per daug optimistiškas“, kad zondo nusileidimas buvo visiškai sėkmingas. Tokiu atveju Europą jau antrąkart iš eilės bus ištikusi nesėkmė mėginant nutupdyti zondą Marse. Kitos šalys taip pat yra patyrusios virtinę nesėkmių, siekdamos ištyrinėti mūsų planetos kaimyno nesvetingą paviršių.

Didžiojoje Britanijoje sukonstruotas nusileidimo modulis „Beagle 2“. 2003 metų gruodį jis dingo be pėdsakų, kai atsiskyrė nuo aparato nešėjo „Mars Express“. Galiausiai „Beagle 2“ buvo pastebėtas vienoje NASA nuotraukoje praeitų metų sausį.

„Schiaparelli“ per septynis mėnesius nuskriejo 496 mln. kilometrų, nešamas Europos ir Rusijos kosminio aparato „Trace Gas Orbiter“ (TGO). Praeitą sekmadienį, būdamas už maždaug milijono kilometrų nuo Marso, jis atsiskyrė nuo nešėjo ir pradėjo atskirą misiją – nusileisti ant Raudonosios planetos paviršiaus.

Svarbūs ženklai

TGO ir „Schiaparelli“ vykdo vieną iš misijos „ExoMars“ etapų. Per šią misiją Europa ir Rusija siekia surinkti daugiau duomenų apie rūsčiomis sąlygomis pasižymintį Marso paviršių, taip pat tyrinėjamą Jungtinių Valstijų pasiųstų aparatų.

Trečiadienį TGO sėkmingai įskriejo į orbitą aplink Marsą, o skrydžio valdymo centre Žemėje, už maždaug 170 mln. km, ši žinia buvo sutikta džiaugsmingai šūksniais ir plojimais. „Gerai, kad kosminis aparatas yra tinkamoje vietoje – vykdome misiją aplink Marsą“, – paskelbė skrydžių operacijų vadovas Michelis Denisas (Mišelis Denisas).

Vis dėlto „Schiaparelli“ tyla prislopino džiaugsmą, nors ESA pareigūnai stengėsi įžvelgti šviesiąją pusę.

„Kad ir kas nutiktų, daug sužinosime, nes esame surinkę nusileidimo duomenų, – AFP sakė misijos atstovė Jocelyne Landeau-Constantin (Žoslin Lando-Constanten). – Taigi, jau išmokome kai kurių pamokų“.

Pasak ESA generalinio direktoriaus Jano Woernerio (Jano Vernerio), „tai yra tipiška bandymui“. „Atlikome tai, kad gautume duomenų, kaip nusileisti ant Marso naudojant Europos technologijas. Taigi, visi duomenys, surinkti šį vakarą, bus panaudoti, kad suprastume, kaip rengti kitą nusileidimą, kai pasiųsime marsaeigį“, – aiškino jis.

„Schiaparelli“ nusileidimas turėjo suteikti duomenų, kaip veikia technologijos, planuojamos naudoti, kai 2020 metais bus pasiųstas kitas, daug didesnis ir brangesnis savaeigis zondas, vykdant antrąjį ir svarbiausią „ExoMars“ etapą. Šiame marsaeigyje bus sumontuotas grąžtas, galėsiantis paimti grunto mėginių net iš dviejų metrų gylio. Tirdami šiuos mėginius, mokslininkai ieškos galbūt kadaise Marse egzistavusios arba tebesančios nežemiškos gyvybės pėdsakų.

Tuo tarpu TGO ieškos gyvybės ženklų, „uostinėdamas“ atmosferą ir ieškodamas dujų, kurias gali išskirti gyvi organizmai, kad ir kokie maži ar primityvūs jie būtų. Orbitinio zondo mokslo misija prasidės 2018-ųjų pradžioje.

Nors mažai tikėtina, kad kokių nors gyvų organizmų bus rasta nykiame, intensyvios spinduliuotės veikiamame Marso paviršiuje, mokslininkai sako, kad Marso atmosferoje aptinkami metano pėdsakai galbūt byloja, kad esama kažkokios gyvybės po žeme – tikėtina, kokių nors vienaląsčių mikroorganizmų.

Kad saugiai nusileistų, „Schiaparelli“ greitis turėjo sumažėti nuo 21 tūkst. km per valandą iki nulio. Stabdymo atmosferoje sukelta trintis nusileidimo modulio šilumos skydą įkaitino iki daugiau kaip 1,5 tūkst. laipsnių Celsijaus. Numetęs karščiui atsparų aeroskydą, zondas toliau skriejo viršgarsiniu greičiu per anglies dvideginio turtingą Marso atmosferą. Vėliau jį turėjo stabdyti viršgarsiniams greičiams pritaikytas parašiutas ir devyni manevriniai raketiniai varikliai. Galutinį smūgį į planetos paviršių turėjo sušvelninti sugniūžtanti dugno konstrukcija.

„Ekspertai dirbs visą naktį, kad įvertintų @ESA_EDM padėtį“, – sakoma trečiadienio vakarą paskelbtoje ESA operacijų skyriaus „Twitter“ žinutėje. Joje naudojamas akronimas žymi visą „Schiaparelli“ pavadinimą – Įskriejimo, nusileidimo ir nutūpimo demonstracinis modulis (Entry, Descent and Landing Demonstrator Module).

Naujos informacijos bus paskelbta ketvirtadienį 8 val. Grinvičo (11 val. Lietuvos) laiku.

Nuo 7-o dešimtmečio nepasisekė daugiau kaip pusė JAV, Rusijos ir Europos mėginimų nutupdyti zondų ant Marso paviršiaus arba juos valdyti.

„ExoMars“ projektui Europa planuoja išleisti 1,3 mlrd. eurų.