Europos kosmoso agentūros (ESA) zondas „Philae“, paleistas iš kosminio aparato „Rosetta“, trečiadienį, pirmą kartą istorijoje, sėkmingai nusileido ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos branduolio paviršiaus. Toks buvo pirmasis pranešimas. Vėliau pranešta, kad nusileidimas įvyko, tačiau prisitvirtinta prie kometos nebuvo.

Pasak agentūros, vos tik 100 kg zondas pasiekė apledėjusį kometos paviršių, 16val. 3 min. Grinvičo (18 val. 3 min. Lietuvos) laiku iš jo buvo gautas signalas.

„Zodas„Philae“ kalbasi su mumis, – pasakė nusileidimo misijos vadovas Stephanas Ulamecas (Štefanas Ulamecas). – Mes jau ant kometos“.

„Mes užtikrintai galime patvirtinti, kad zondas nusileido ant (kometos) paviršiaus, – pranešė „Rosetta“ skrydžio direktorius Andrea Accomazzo (Andrėjas Akomacas). – Negalime būti laimingesni negu dabar esame“.

Zondo būklei įvertinti reikės daugiau kontrolinių patikrinimų, dar pridūrė jis.

Pats faktas, kad zondas nutūpė ant skriejančios kometos paviršiaus, jau yra didelis laimėjimas. Zondo nusileidimas yra vienas svarbiausių dešimtmetį trunkančios „Rossetta“ misijos etapų.

Tikimasi, kad kometos cheminės ir fizinės sudėties analizė suteiks užuominų, kaip planetos susidarė po to, kai įsižiebė Saulė.

„Žengtas didelis žmonių civilizacijos žingsnis“, – sakė agentūros generalinis direktorius Jean-Jacques Dordainas (žaans Žakas Dordenas), miniai mokslininkų, svečių ir itin svarbių asmenų audringai plojant.

„Nutūpiau! Mano naujas adresas 67P!“ – paskelbė „Philae“ komanda.

ESA vadovas pabrėžė Europos pasididžiavimą šiuo pasiekimu, aplenkiant savo JAV kolegę NASA.

„Mes tai padarėme pirmieji, ir tai liks visiems laikams“, – sakė J.-J.Dordainas.

Šis nusileidimas vainikuoja prieš dešimtmetį prasidėjusią „Rosetta“ ir „Philae“ 6,4 mlrd. kilometrų kelionę.

Nusigauti nuo Žemės iki kometos, kuri skrieja Saulės link 18 km per sekundę greičiu yra žymus įvykis kosmoso inžinerijoje ir dangaus matematikoje.

Kosminė 1,3 mlrd. eurų misija „Rosetta“ buvo patvirtinta 1993 metais. 2004 metų kovą paleista „ Rosetta“ turėjo keturis kartus praskrieti arti Marso ir Žemės, panaudodama jų gravitacijos jėgą, kad įgytų pakankamą greitį ir galėtų prisivyti taikinį. Pasivijusi kometą rugpjūtį „Rosetta“ kartu su ja skriejo 66 tūkst. kilometrų per valandą greičiu.

Ši misija mokslininkams suteiks galimybę patikrinti teoriją, kad prieš milijardus metų kometos atnešė į Žemę pirminę materiją, sakė vienas iš dviejų 1969 metais šią kometą atradusių astronomų Klimas Čuriumovas.

Kometos zondas gali būti neprisitvirtinęs prie jos paviršiaus

Europos robotinis zondas „Philae“ gali būti ne visai užtikrintai prisitvirtinęs prie Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiaus, nes esama rūpesčių dėl harpūnų, pranešė trečiadienį Europos kosmoso agentūra (EKA).

„Yra tam tikrų nuorodų, kad jie nebuvo iššauti, tai reikštų, kad mes sėdime ant minkštos medžiagos ir nesame prisirišę inkarais“, – sakė zondo misijos vadybininkas Stephanas Ulamecas (Štefanas Ulamecas) žurnalistams valdymo centre Darmštate.

„Turime išanalizuoti, kokia yra tikroji padėtis“, – pasakė jis, kai džiugesį dėl roboto sėkmingo nutūpimo pakeitė susirūpinimas.

„Turime tiksliai sužinoti, kurioje vietoje nutūpėme, kaip nutūpėme“, – nurodė S.Ulamecas, dar pridūręs, kad daugiau žinių bus „po kelių valandų“.

Agentūros operatoriai anksčiau tinkle „Twitter“ pranešė, kad telemetriniai duomenys rodo, jog „harpūnai neiššovė, kaip manyta iš pradžių“, nors tvirtino, kad pats zondas yra puikios būklės.

Zondo „Philae“ paskyroje „Twitter“ sakoma: „Esu ant paviršiaus, bet mano harpūnai neiššovė. Mano komanda smarkiai dirba, stengiasi išsiaiškinti, kodėl“.