„Exo“ kostiumai

Nors vaikščiojimas yra įprastas žmogaus gebėjimas, net 80 proc. insultą patyrusių pacientų ši funkcija sutrinka. Net ir tiems, kurie po ligos atsigauna ir geba vaikščioti, judėti būna kur kas sudėtingiau: dažnai tokios būsenos žmonės parkrenta ir patiria įvairius papildomus kūno sužeidimus bei traumas.

Norėdami padėti nuo insulto nukentėjusiems pacientams, įvairios robotų konstravimo grupės, kuriančios nešiojamuosius, elektros energija maitinamus įrenginius, užsimojo pagaminti vadinamąjį „exo“ skeletą, leisiantį žmonėms vėl atsistoti ant kojų ar tiesiog palengvinantį reabilitaciją.

Dėl insulto dažniausiai sutrinka kraujotaka. <...> Jam pasireiškus apmiršta tam tikra neuronų dalis. O kokia smegenų arterija yra užsikišusi, lemia, kuri kūno vieta tampa nefunkcionali.

Wysso biologinės inžinerijos instituto mokslininkai sukūrė lengvą, minkštą, ant kojų nešiojamą „exo“ kostiumą, padėsiantį žmonėms, kuriems po insulto atsirado hemiparezė, sustiprinti eiseną. Ankstesniuose tyrimuose mokslininkai šį kostiumą išbandė su sveikais žmonėmis. Jų metu buvo pademonstruota, kaip „exo“ kostiumai vaikščiojant bei bėgiojant suteikia papildomos jėgos.

Neseniai ta pati inžinierių komanda kartu su medikais įsitikino, kad toks kostiumas gali būti puikiai pritaikytas ir nuo insulto nukentėjusiems pacientams. „Šis tyrimas parodė, kad „exo“ kostiumas išties gali padėti žmonėms po insulto. Tai didžiulės komandos, kurią sudaro inžinieriai, dizaineriai, biomechanikai, fizioterapeutai ir svarbiausia pacientai, savanoriškai dalyvavę tyrimuose, rezultatas“, – sakė vienas idėjos sumanytojų Wysso instituto mokslininkas Conoras Walshas.

„Exo“ kostiumas pritvirtinamas prie paciento kojų, o maitinamasis elementas – ant nugaros. Pagrindinė varomoji jėga yra paduodama į kulkšnis ir padeda žmogui kelti bei perstatinėti kojas. Visgi išbandę tokius kostiumus su pacientais mokslininkai pastebėjo, kad reabilitacijos procesui juos dar reikia tobulinti. Tačiau jau dabar kalbama, kad tai – ateities medicina.

Tarp kita ko

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, kasmet insultą pasaulyje patiria maždaug 15 mln. žmonių. Iš jų maždaug 5 mln. miršta ir 5 mln. tampa neįgalūs.

Europoje nuo insulto kasmet miršta maždaug 650 tūkst. žmonių.

Kiekvienais metais Europoje dėl insulto miršta apie vienas milijonas žmonių.

Po kardiovaskulinių ir onkologinių ligų insultai užima trečią vietą tarp mirties priežasčių ir sudaro apie 10 proc. visų vyrų mirčių ir apie 16 proc. visų moterų mirčių.

Tai pagrindinė vyresnių kaip 60 m. žmonių invalidumo priežastis.

Insultų kaina žmonijai labai aukšta. Pažymėtina, kad insultai linkę kartotis. Pirmaisiais ligos metais pakartotinio insulto rizika sudaro 10–12 proc. ir didėja 5–8 proc. kasmet.

Amerikos mažumos (Amerikos afrikiečiai, Lotynų amerikiečiai, Amerikos indėnai) labiau linkę sirgti insultu.

Komentaras

Klaipėdos universitetinės ligoninės Nervų ligų ir reabilitacijos departamento vadovas gydytojas neurologas Gintaras Bukauskas:

– Dėl insulto dažniausiai sutrinka kraujotaka. Yra išeminiai insultai ir hemoraginiai insultai. Jam pasireiškus apmiršta tam tikra neuronų dalis. O kokia smegenų arterija yra užsikišusi, lemia, kuri kūno vieta tampa nefunkcionali. Arba tas pakenkimas priklauso nuo to, kurioje vietoje yra kraujo išsiliejimas. Taigi esamas neurologinis deficitas priklauso nuo smegenų pakenkimo vietos. Būtent dėl šios priežasties gali būti paralyžiuota tam tikra kūno vieta ar tiesiog atsirasti pusiasuvyros sutrikimas.

Jeigu žmogus patenka į tą keturių su puse valandų laiko tarpą, tuomet yra taikoma trombolizė. Jeigu žmogus nepatenka į tokį laiką, jam yra taikomas įprastinis gydymas. Ir čia jau yra ilgas bei kalnuotas kelias, siekiant susigrąžinti gebėjimą judėti.