Ketvirtadienį į kosmosą paleisti „Heršelio“ ir „Planko“ teleskopai, kurie bus naudojami Visatos kilmei, žvaigždžių ir galaktikų formavimuisi tirti. Du teleskopus, kurių bendra vertė siekia 6,2 mlrd. litų, į atvirą kosmosą nuskraidino „Ariane 5 ECA“ raketa. Raketa paleista iš Kourou (Prancūzijos Gviana) esančio Europos kosminio centro (EKC) kosmodromo.

Teleskopai nuo nešančios raketos turėtų atsiskirti 11 tūkst. kilometrų aukštyje ir automatiškai nukeliauti iki savo stebėjimo pozicijų dar 1,5 mln. kilometrų nuo Žemės. Manoma, kad šį atstumą teleskopai įveiks per 3 mėnesius.

BBC rašo, kad „Heršelio“ teleskopas yra pats didžiausias teleskopas, paleistas į atvirą kosmosą. Jo diametras siekia 3,5 metro, o tai yra dvigubai daugiau negu prieš tai buvusių infraraudonųjų teleskopų bei pusantro karto daugiau už „Hubble“ kosminio teleskopo veidrodį.

Paprastai teleskopai dėl tokio didelio reflektoriaus sveria labai daug, tačiau „Heršelio“ reflektorius, pagamintas iš silikono karbido, tesveria 350 kg.

Teleskopas turės tris labai tikslius prietaisus tolimajam infraraudonajam spinduliavimui fiksuoti. Jį skleidžia šalti Visatos objektai: gimstančios žvaigždės, apsuptos dulkių ir dujų žiedais, žvaigždėdaros regionai tiek normaliose, tiek aktyviose galaktikose. Dėl tikslių prietaisų tolimus objektus bus galima stebėti pro dujų ir dulkių debesis.

Naudojant kosminį teleskopą tikimasi išsiaiškinti galaktikų formavimąsi ir evoliuciją tada, kai Visata buvo perpus jaunesnė ir susidarė dauguma Visatos žvaigždžių.

Antrasis, „Planko“ teleskopas, fiksuos dar ilgesnės šviesos bangas – elektromagnetinio spektro mikrobangas. Tikimasi, kad jis padarys iki šiol tiksliausius kosminės foninės spinduliuotės (CMB) matavimus.

CMB yra „seniausia šviesa“ Visatoje. Jos amžius, mokslininkų teigimu, yra 380 tūkst. metų po Didžiojo sprogimo. Mokslininkai įsitikinę, kad šios šviesos struktūroje pavyks įžvelgti ankstyvąją Visatos struktūrą.