Inžinieriai Jameso Webo kosminio teleskopo (JWST) valdymo salėje džiūgavo gavę patvirtinimą, kad galutinis išskleidimo etapas buvo sklandžiai užbaigtas.

„Labai dėl to jaudinuosi – koks nuostabus pasiekimas“, – per tiesioginę vaizdo transliaciją sakė JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) mokslo misijos vadovas Thomas Zurbuchenas (Tomas Curbuchenas).

Teleskopas yra per didelis, kad tilptų į nešančiosios raketos krovinių kapsulę būdamas darbui parengtos konfigūracijos. Taigi, jis buvo transportuojamas sulankstytas.

Aparato išskleidimas buvo sudėtinga ir rizikinga užduotis – „ko gero, pats sudėtingiausia kada nors NASA atlikta parengimo darbui programa“, sakė NASA inžinierius Mike'as Menzelis (Maikas Menzelis).

Šeštadienį ryte inžinieriai pasiuntė komandą iš Baltimorėje veikiančio Kosminio teleskopo mokslo instituto, kad būtų išskleistos paskutinės auksinio veidrodžio dalys.

Pasak NASA, kai veidrodžio segmentai buvo užfiksuoti 13.17 val. vietos (20.17 val. Lietuvos) laiku, „komanda paskelbė, kad visi pagrindiniai pasirengimai darbui sėkmingai baigti“.

„Noriu pasakyti jums, koks susijaudinęs ir apimtas emocijų dabar esu, – per transliaciją sakė Th. Zurbuchenas. – Parengėme teleskopą darbui orbitoje.“

JWST, galingiausias iki šiol sukonstruotas kosminis teleskopas, buvo iškeltas į kosmosą gruodžio 25 dieną. Artimiausiomis savaitėmis jis pasieks savo kelionės numatytą tikslą – vadinamąjį 2-ojo Lagrange'o (Lagranžo) tašką už 1,5 mln. km nuo Žemės. Galutiniai pasiruošimai pradėti stebėjimus truks dar apie pusšešto mėnesio.

„Kelionė dar nebaigta, bet prisijungiu prie Webbo komandos, truputį lengviau atsikvėpęs ir įsivaizduodamas ateities proveržius, kuriems lemta įkvėpti pasaulį“, – sakė NASA administratorius Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas).

Dabar inžinieriai stengsis suderinti teleskopo optines sistemas ir kalibruos mokslinius prietaisus.

Tolimi Visatos kampeliai

Šiuo teleskopu tikimasi pagauti spindulius, atskriejusius iš pačių pirmųjų žvaigždžių ir galaktikų, susidariusių maždaug prieš 13,5 mlrd. metų, praėjus nedaug laiko po Didžiojo sprogimo. Astronomai tikisi, kad ši informacija padės geriau suprasti ankstyvosios Visatos raidą.

Anksčiau praeitą savaitę teleskopas išskleidė penkiasluoksnį ekraną, saugosiantį jį nuo Saulės spindulių. Ši į aitvarą panaši konstrukcija, kurios kraštinės ilgis – 21 metras, veikia kaip skėtis, nuolat laikantis šešėlyje JWST prietaisus, kad jie galėtų pagauti silpnus infraraudonuosius spindulius, atskriejančius iš tolimiausių Visatos kampelių.

Aparato apsauginis ekranas visuomet bus atgręžtas į Saulę, Žemę ir Mėnulį. Į Saulę atgręžta jo pusė gali atlaikyti 110 Celsijaus laipsnių karštį.

Kiekvienas kitas ekrano sluoksnis bus vėsesnis, todėl jautrūs teleskopo prietaisai galės veikti esant -223 °C temperatūrai.

Ekranas sudarytas iš lengvo kaptono audinio, padengto specialiai apdorotu silikonu. Jame taip pat esama specialių siūlių, turinčių apsaugoti nuo plyšimo pataikius mikrometeoritams.

Pačių pirmųjų susidariusių šviesą skleidžiančių objektų regimojo ir ultravioletinio diapazono spindulių bangos plečiantis Visatai pailgėjo, todėl dabar jos mus pasiekia kaip infraraudonieji spinduliai. Būtent juos JWST yra pritaikytas aptikti iki šiol neprilygstamu tikslumu.

Be to, teleskopu bus tyrinėjamos egzoplanetos, jų kilmė, raida ir tinkamumas gyvybei.

NASA tinklaraštyje buvo paskelbta, kad šeštadienį užbaigta procedūra yra „vienas iš paskutiniųjų dislokuojant šią observatoriją“.

JWST projekto direktoriaus pavaduotojas Johnas Durningas (Džonas Derningas) sakė, kad išskleidimas buvo „100 proc. sėkmingas“.

„Ko gero, tai buvo rizikingiausia misijos dalis“, – per spaudos konferenciją sakė NASA JWST projekto pagrindinis vadovas Billas Ochsas (Bilas Oksas).

„Tai nereiškia, kad visa mūsų rizika praėjo“, – pridūrė jis.

Per ateinančius kelis mėnesius teleskopą planuojama galutinai paruošti darbui – užtikrinti stabilią veikimo temperatūrą, suderinti veidrodžius ir sukalibruoti mokslinius prietaisus“.

Baigiantis šiam etapui NASA planuoja paskelbti virtinę stulbinamų nuotraukų, sakė projekto mokslininkė Jane Rigby (Džein Rigbi).

Ji neatskleidė, kas bus nufotografuota, bet teigė neabejojanti, jog šie vaizdai „tikrai visus išvers iš klumpių“.