Mes aplinkui matome šaligatvius, dviračių takus, gatves, bet ar pagalvojame apie tai, ką matome? Kodėl gatves asfaltuojame, o šaligatvius klojame iš trinkelių? Ar žinote, kad keliai gali būti betonuojami? Didžią dalį tokių kelių pamatome JAV, Kinijoje, Rusijoje ir Europoje – visur, kur juda sunkiasvoris transportas. Lietuvoje mes esame pripratę prie „smalos“ po kojomis. Asfaltą lengviau pakloti, lengviau prižiūrėti ir jis yra pigesnis, tačiau jis neatlaiko didelių svorių. Neatlaiko, jei jam nepadeda mokslininkai, kurie pasitelkia naujausias nanotechnologijas ir pagamina ypač dideles apkrovas atlaikantį asfaltą. Toks asfaltas gali būti naudojamas visur, kur yra ypač dideli svoriai – oro uostuose, jūrų uostų krantinėse ir keliuose.

Kiekvienas kelias, šaligatvis ir dviračių takas yra kruopščiai projektuojamas: skaičiuojami srautai, apkrovos, planuojamos inžinerinės komunikacijos bei vandentiekis ir dujotiekis. Net paprastas dviračių takas reikalauja įvairiausių skaičiavimų: kur mažesnis dviratininkų srautas ir eina šaligatvis, dviračių takus praktiškiau kloti iš plytelių. Jos pristabdo dviračius, sumažina riedėjimo greitį ir daro saugesnį praeivių gyvenimą. Esant dideliems srautams, specialistai projektuoja dviračių takus iš asfalto. Ką bekalbėti apie sudėtingus oro uosto pakilimo takų projektus. Lietuvos kelininkai sugeba įgyvendinti ambicingus projektus, o mūsų šalis vis labiau tolsta pagal naujų kelių kokybę nuo buvusio sovietinio bloko šalių.