Tai teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros profesorė Rosita Lekavičienė, psichologijos vadovėlio „Bendravimo psichologija šiuolaikiškai“ redaktorė. Šis keturių KTU psichologijos srities tyrėjų leidinys, patekęs tarp 5 populiariausių Lietuvių autorių mokslinės literatūros knygų, pasak jo autorių, yra aktualus plačiam skaitytojų ratui.

Pagal LATGA (Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros) knygų ir kitų leidinių panaudojimo Lietuvos bibliotekose ataskaitą, KTU Filosofijos ir psichologijos katedros tyrėjos yra tarp 5 populiariausiųjų lietuvių mokslinės literatūros autorių (iš viso į ataskaitą patenka 1337 Lietuvos autoriai). Populiariausiųjų mokslinės, dalykinės literatūros dešimtuke yra ir dar viena tų pačių autorių knyga – „Psichologija šiandien“.

„Žmonėms psichologija įdomi ir reikalinga – tą rodo ir mūsų knygų populiarumas. Pateikiame ne teorines žinias apie tai, kada koks mokslininkas gyveno ir kokias problemas sprendė, bet kaip tai pritaikoma šiandien“, – teigia Junona Almonaitienė, viena iš leidinio bendraautorių.

Vadovėlį „Bendravimo psichologija šiuolaikiškai“ kūrė KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) tyrėjos Zita Vasiliauskaitė, Rosita Lekavičienė, Junona Almonaitienė ir Dalia Antinienė. Tai – jau ketvirtas to paties autorių kolektyvo darbas.

Vieno žodžio galia

Psichologės teigia, jog nors „Bendravimo psichologija šiuolaikiškai“ yra ekspertų patvirtintas, turintis universiteto suteiktą vadovėlio žymą leidinys, ir yra plačiai naudojamas psichologijos studijose, tekstai ir temos suprantami ir prieinami bet kuriam skaitytojui.

„Knyga įdomi visiems, kuriems aktualūs bendravimo klausimai. Atsakome į klausimus, su kuriais kiekvienas susiduriame kone kasdien: kaip spręsti konfliktus, suprasti nežodinius ženklus ir taip toliau“, – teigia R. Lekavičienė.

Teorinės žinios iliustruojamos Lietuvos gyventojams aktualiais pavyzdžiais, pateikiant mūsų skaitytojui suprantamą kontekstą. „Pavyzdžiui, rašydama apie kalbėjimo psichologiją įdėjau pavyzdį apie tuometinio Vilniaus mero Artūro Zuoko pasiūlymą krizės metu savivaldybės darbuotojams atsisakyti žodžio „krizė“, jį keičiant žodžiu „iššūkis“ ir taip užkertant kelią dejavimams ir nuogąstavimams“, – prisimena R. Lekavičienė.

Ne visos „psichologinės“ knygos mokslinės

Knygų, kurios skelbiasi teikiančios psichologijos žinias, gausoje eiliniam skaitytojui susigaudyti sudėtinga. Populiariosios psichologijos knygų lentynose rikiuojasi pati įvairiausia literatūra – nuo įkvepiančių gyvenimiškų istorijų iki savigalbos (angl. self-help) instrukcijų, nuo mokslo populiarinimo knygų iki dvasinių vadovų. Kaip atsirinkti tai, ko reikia?

„Reikėtų rinktis pagal poreikį ir skonį – man, asmeniškai, nepatinka suliteratūrinti pasakojimai, kuriuose psichologijos žinias reikia rankioti kaip grybus ne sezono metu. Nuo tokių tekstų greitai pavargstu. Įdomesnės mokslo žinios, kurias gali pritaikyti, patinka aiški struktūra, kai, atsivertęs turinį, matai, kokios temos aptariamos“, – teigia R. Lekavičienė.

KTU Filosofijos ir psichologijos katedros profesorė teigia su malonumu skaitanti į lietuvių kalbą išverstas psichologijos mokslo populiarinimo knygas, tokias kaip Normano Doidge‘o „Save keičiančios smegenys“, Davido Eaglemano „Incognito. Slaptieji smegenų gyvenimai“, Jay‘aus Ingramo „Proto teatras. Sąmonės uždangą pakėlus“ ar Michio Kaku „Proto ateitis“.

Pasak J. Almonaitienės, savigalbos knygos nebūtinai remiasi moksliniais tyrimais, neretai joms parašyti užtenka patirties ir įtikėjimo, kuriais gali įkvėpti kitus. Kita vertus, geros mokslo populiarinimo knygos gebėjimu pasakoti istoriją dažnai nenusileidžia romanams: „Studentams rekomenduoju Malcolmo Gladwello „Mirksnį“. Šis autorius puikiai geba intriguoti skaitytoją, moka kurti konfliktą, „paklaidinti“ tarp prieštaringų faktų ir priversti mąstyti. Vertinga ir Nobelio premijos laureato Danielio Kahnemano knyga, kuri jau yra ir lietuvių kalba“.

Smalsūs žmonės ieško žinių

Paklaustos, kaip įsivaizduoja savo skaitytoją (vadinamąjį „paprastą“ žmogų, ne studentą), psichologės teigia, jog apskritai knygos – ir psichologinės, ir kitos – yra skirtos žinių ieškančiam, smalsiam žmogui.

„Tai gali būti žmogus, kurio profesija reikalauja psichologijos žinių – mokytojas, vadovas, arba tas, kurio gyvenimo situacija pasikeitė ir reikia prie jos adaptuotis naujai. Mūsų knyga turi aiškią struktūrą ir turinį – jį permetus akimis pasidaro aišku, kokių žinių galima gauti perskaičius“, – teigia R. Lekavičienė.

Pasak psichologės, net jeigu darbinė veikla to nereikalauja, psichologijos žinios praverčia visiems: „Kiekvienam akivaizdu, jog gyvenime galiausiai laimi tas, kuris turi daugiau žinių, yra linkęs keistis, nei tas, kuris mano, kad yra visada teisus, kad keistis turi kiti“.

Tiesa, ji sutinka, jog pasitaiko atvejų, kai psichologijos žiniomis „ginkluotas“ žmogus įžvelgia viskame daugiau poteksčių nei jų realiai yra.

Informacijos gausa klaidina

Moksliniais tyrimais nustatyta, jog šiuolaikinis žmogus kasdien gauna penkiskart daugiau informacijos nei 1986-aisiais, „pagamina“ teksto tiek, kiek tilptų į 6 laikraščius, o kompiuteryje laiko tiek informacijos, kiek yra 600 tūkst. knygų. Paradoksas: informacijos amžiuje aktualias ir patikimas žinias atsirinkti tampa vis sunkiau.

J. Almonaitienė teigia, jog vadovėlio žyma knygai apie bendravimo psichologiją suteikia garantiją, jog joje pateikiamos patikimos ir patikrintos žinios.

„Mokslinėms knygoms keliami kokybės reikalavimai. Internete tokius reikalavimus atitinkanti literatūra ne visada lengvai prieinama, ne visi žino kur jos ieškoti. Be to, vadovėliai taupo laiką: padeda susiorientuoti problematikoje, užveda ant aktualių autorių pavardžių ir mokslo tyrimų. Esu pastebėjusi, kad mokslo populiarinimo literatūra noriai naudojasi vaikus ugdantys pedagogai, žurnalistai, kiti, kurie jau mokslą populiarina „iš antrų rankų“, kūrybiškai pritaikydami tai, ką pasiūlė mokslininkai“, – teigia KTU Filosofijos ir psichologijos katedros tyrėja, knygos bendraautorė.

Lietuvos aktualijos suprantamesnės

Nors studentams mokomosios medžiagos šiandien netrūksta – nuo originalių lietuviškų, verstinių iki kitomis kalbomis leistų leidinių – mokslininkės akcentuoja Lietuvos autorių leidžiamos mokslinės ir dalykinės literatūros svarbą.

„Knygoje teorija iliustruojama pavyzdžiais iš Lietuvos gyvenimo, socialinėmis situacijomis, su kuriomis mūsų skaitytojas gali susisieti. Be to, pateikiame nuorodas į mūsų pačių ar kolegų iš kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų atliktus tyrimus, kurie, galbūt ne visiems žinomi ar pakankamai išpopuliarinti“, – teigia R. Lekavičienė.

Autorės pabrėžia ne tik šiuolaikišką vadovėlio struktūrą, pratimų, kuriuos skaitytojas gali išbandyti pats – pavyzdžiui, žiūrėti televizorių ar vaizdo įrašą be garso ir bandyti suprasti neverbalinę informaciją, gausą, bet ir aptariamos mūsų šalies gyventojams aktualios problemos.

„Rašome apie tai, kaip bendrauti su žmogumi, kuris kalba apie savižudybę, turi priklausomybių nuo alkoholio ar interneto. Mūsų kultūrai pritaikyta bendravimo psichologijos versija yra kitokia nei verstiniuose vadovėliuose“, – mano KTU profesorė.

Autorės sutinka, jog mokomosios literatūros leidinio rašymas sukelia nemenkų iššūkių – pradedant medžiagos bei ją iliustruojančių pavyzdžių surinkimu, baigiant redagavimu, tačiau viską atperka pati darbo specifika.

„Mums buvo įdomu rašyti pačioms, o emocinis įsitraukimas persiduoda į tekstą: kai autoriui smagu rašyti, skaitytojui smagu skaityti. Tokių „išvargtų“ knygų daug, bet populiariųjų sąraše jų nėra“, – teigia J. Almonaitienė.