Neseniai atliktame eksperimente mokslininkų grupė iš pirmaujančių pasaulio universitetų pademonstravo, kad per didelis pasitikėjimas šiuolaikiniais DI valdomais asistentais lemia greitą vartotojų savarankiško problemų sprendimo įgūdžių praradimą.
Kaip neuroniniai tinklai nepastebimai verčia mus perduoti savo mąstymo procesus mašinoms ir kokias pasekmes tai sukelia praktikoje, rašo „Gizmodo“.
Eksperimentas
Norėdami patikrinti, kaip DI veikia mąstymo gebėjimus, tyrėjai suskirstė dalyvius į dvi grupes. Viena savarankiškai atliko matematikos ir tekstinius uždavinius, o kitai padėjo modernus pokalbių robotas. Įdomiausia tai, kad atsakant į paskutinius tris klausimus dalyviams skaitmeninė pagalba netikėtai buvo atimta be jokio perspėjimo, paliekant juos vienus atlikti užduotį.
Rezultatai buvo stulbinantys. Kol DI buvo aktyvus, grupė, dirbusi su pokalbių robotu, uždavinį sprendė daug greičiau ir tiksliau. Tačiau vos tik asistentas dingo, jų našumas iš karto sumažėjo 20 proc., palyginti su tais, kurie iš pradžių mąstė patys. Be to, praleistų klausimų skaičius beveik padvigubėjo – dalyviai taip atsipalaidavo, kad tiesiog atsisakė net bandyti patys ieškoti atsakymo.
Užuominos vietoj paruoštų atsakymų
Įdomu tai, kad didžiausias protinių gebėjimų sumažėjimas pastebėtas žmonėse, kurie prašė DI paruoštų sprendimų. Tuo tarpu dalyviai, kurie DI naudojo retai, tik kaip įrankį trumpoms užuominoms gauti, beveik neparodė jokio protinio judrumo sumažėjimo. Mokslininkus labiau neramina tai, kad vos dešimties minučių trukmės sesijos pakako šiam įgūdžių sumažėjimui sukelti.
Tyrimo autoriai pažymėjo, kad ši tendencija yra bendra ir nepriklauso nuo užduoties tipo. Šiuos rezultatus patvirtina preliminarūs stebėjimai. Pavyzdžiui, praėjusių metų testai parodė, kad biuro darbuotojai be įprastos DI pagalbos dirba žymiai blogiau. Panaši situacija pastebėta net medicinoje, kur gydytojai geriau nustatydavo vėžio riziką naudodami mašinas, tačiau jų pačių diagnostikos įgūdžiai žymiai pablogėjo vos išjungus programą.
Naujausi komentarai