Kasinėjant cemento gamyklos karjerą netoli centrinio Ramlos miesto, buvo aptiktos priešistorinės liekanos, kurių nebuvo galima sulyginti su jokia iki šiol žinoma Homo genties rūšimi.

Tel Avivo universiteto ir Jeruzalės hebrajų universiteto mokslininkai pavadino šį „nepaprastą atradimą“ „Nesher Ramla žmogaus tipu“ pagal radimo vietą, rašoma straipsnyje, kurį paskelbė žurnalas „Science“.

Iškasenų amžius yra tarp 140–120 tūkst. metų, ir tyrėjų komanda mano, kad „Nesher Ramla“ tipas iš dalies galėjo gyventi tuo pačiu metu kaip ir Homo sapiens – šiuolaikinių žmonių giminė.

„Niekada neįsivaizdavome, kad šalia Homo sapiens čia tokioje vėlyvoje žmonijos istorijoje klajojo archajiškasis Homo“, – sakė vyriausiasis archeologas Yossi Zaidneris.

„Nesher Ramla“ žmonių morfologija turi bendrų bruožų ir su neandertaliečiais ... ir su archajiškaisiais Homo“, – sakoma tyrėjų pranešime. – Kartu šis Homo tipas visai nepanašus į šiuolaikinius žmones – jie turėjo visiškai kitokią kaukolės struktūrą, be smakro ir su labai dideliais dantimis.“

Kartu su žmonių palaikais kasinėjant buvo rastas didelis kiekis gyvūnų kaulų, taip pat akmeniniai įrankiai.

„Archeologiniai radiniai, susiję su žmogaus fosilijomis, rodo, kad „Nesher Ramla“ žmonės turėjo pažangias akmens įrankių gamybos technologijas ir greičiausiai bendravo su vietiniais Homo sapiens“, – sakė Y. Zaidneris.

Tyrėjai svarstė, kad kai kurios Izraelyje anksčiau atrastos fosilijos, kurių amžius siekia net 400 tūkst. metų, gali priklausyti tam pačiam priešistorinio žmogaus tipui.

Odontologė ir antropologė Rachel Sarig iš Tel Avivo universiteto teigė, kad anksčiau tyrėjai bandė priskirti tuos senesnius kaulus žinomoms žmonių grupėms, tokioms kaip Homo sapiens ar neandertaliečiai.

„Bet dabar mes sakome – ne. Tai atskira grupė, turinti išskirtinių bruožų“, – sakė ji.

Izraelio tyrėjai daro vis dar kontroversišką prielaidą, kad naujos archajiškos Homo grupės atradimas Viduriniuosiuose Rytuose prieštarauja priimtoms idėjoms, jog neandertaliečiai yra kilę iš Europos.

„Iki šių naujų atradimų dauguma tyrėjų manė, kad neandertaliečiai yra „Europos istorija“, pasak kurios, nedidelės neandertaliečių grupės buvo priverstos migruoti į pietus, kad išvengtų slenkančių ledynų, – sakė Tel Avivo universiteto mokslininkas Izraelis Hershkovitzas. – Mūsų radiniai leidžia manyti, kad žymieji Vakarų Europos neandertaliečiai yra tik daug didesnės populiacijos, gyvenusios čia, Levante, liekanos, o ne atvirkščiai.“

R. Sarig teigė, kad nedidelės „Nesher Ramla“ tipo grupės greičiausiai migravo į Europą, kur vėliau išsivystė į neandertaliečius, ir į Aziją, kur išsivystė į panašių bruožų turinčias populiacijas.

Tyrėjai teigia, kad šis atradimas taip pat galbūt paaiškina, kaip kai kurie Homo sapiens genai buvo aptikti neandertaliečių populiacijoje, kuri, tikėtina, gyveno Europoje gerokai prieš pirmųjų pasirodymą.

Genetikai, tyrinėjantys Europos neandertaliečių DNR, jau anksčiau manė, kad egzistavo į neandertaliečius panaši populiacija, pavadinta „trūkstama populiacija“ arba „X populiacija“, kuri būtų susikryžminusi su Homo sapiens daugiau nei prieš 200 tūkst. metų.

Straipsnyje Izraelio tyrėjai teigia, kad „Nesher Ramla“ žmogaus tipas gali būti ta trūkstama grandis.

Pasak R. Sarig, radinys rodo, kad „kaip kryžkelė tarp Afrikos, Europos ir Azijos, Izraelio žemė buvo tarsi katilas, kuriame susimaišė skirtingos žmonių populiacijos ir vėliau pasklido po Senąjį pasaulį.“