Aparatas „Hayabusa2“ trumpai prisilietė prie asteroido Riugu, iššovė į jo paviršių „kulką“ pagamintą iš reto metalo tantalo, kad pakeltų dulkių debesį ir dalį jų surinktų kaip grunto mėginį. Po to zondas sugrįžo į laukimo poziciją šalimais, sakė Japonijos aerokosminių tyrimų agentūros (JAXA) pareigūnai.

Per tiesioginę transliaciją iš skrydžių valdymo centro buvo matyti dešimtys JAXA darbuotojų, neramiai stebinčių duomenų srautą prieš nusileidimą, kol prapliupo plojimais gavę signalą, jog „Hayabusa2“ nutūpė.

„Jis sėkmingai atliko nusileidimą, įskaitant kulkos šūvį“ į Riugu, žurnalistams sakė projekto vadovas Yuichi Tsuda (Juičis Cuda).

„Atlikome idealų nusileidimą geriausiomis sąlygomis“, – pridūrė jis.

Ši sudėtinga procedūra truko trumpiau nei planuota ir, regis, įvyko be jokių nesklandumų, sakė „Hayabusa2“ misijos vadovas Makoto Yoshikawa (Makotas Jošikava).

„Mums dabar išties palengvėjo. Kol įvyko prisilietimas, atrodė, kad laikas slenka labai lėtai“, – pripažino jis.

Pasak pareigūno, manevras, per kurį buvo iššaukta kulka – pirmasis iš trijų, suplanuotų per šią misiją – „leis atlikti šuolį planetų moksle arba naujų atradimų“.

Manoma, kad šiame asteroide esama gana daug organinių medžiagų ir vandens, išlikusių nuo laikų, kai maždaug prieš 4,6 mlrd. metų formavosi Saulės sistema.

Per vėlesnę operaciją „Hayabusa2“ iššaus „smūginį įtaisą“, turintį išmesti grunto medžiagos iš didesnio gylio. Tikimasi tokiu būdu paimti mėginį, nepaveiktą milijonus metų asteroido paviršių bombardavusio Saulės vėjo ir spinduliuotės.

Mokslininkai tikisi, kad šie mėginiai suteiks atsakymų į kai kuriuos svarbius klausimus apie gyvybės kilmę ir visatą – pavyzdžiui, ar iš kosmoso atskriejusios medžiagos galėjo padėti atsirasti gyvybei Žemėje.

Didžiosios Britanijos roko grupės „Queen“ narys ir astrofizikas Brianas May (Brajenas Mėjus) per tviterį parašė: „Valio! Nuostabi nusileidimo Riugu sėkmė.“

Vilkelio pavidalo objektas

Ryšys su „Hayabusa2“ kai kada nutrūksta, nes jo antenos ne visada nukreiptos į Žemę. Gali praeiti dar kelios dienos, kol bus patvirtinta, ar „kulka“ iš tikrųjų buvo iššauta ir ar buvo paimtas mėginys.

Zondo misija vyko ne visiškai sklandžiai. Iš pradžių buvo planuota, kad aparatas prie asteroido paviršiaus prisilies 2018-aisiais.

Tačiau ši operacija buvo atidėta atlikus stebėjimus ir nustačius, kad asteroido paviršius daug gruoblėtesnis nei manyta. Dėl to JAXA prireikė daugiau laiko surasti nusileidimui tinkamą vietą.

„Hayabusa2“, kainavęs apie 30 mlrd. jenų (pagal dabartinį kursą – 238,7 mln. eurų), buvo paleistas 2014 metų gruodį ir turėtų 2020 metais grįžti į Žemę su mėginiais.

Riugu, kurio pavadinimas japonų kalba reiškia „Drakono rūmai“ ir yra susijęs su senovės japonų mituose minima pilimi vandenyno dugne, savo pavidalu šiek tiek panašus į vaikišką vilkelį gruoblėtu paviršiumi, rodo jo nuotraukos.

„Hayabusa2“ stebi asteroido paviršių savo vaizdo kameromis ir kitais prietaisais, bet taip pat yra paleidęs du mažyčius judrius robotus MINERVA-II ir prancūzų bei vokiečių sukonstruotą robotą MASCOT, padedančius vykdyti paviršiaus tyrimus.

Mokslininkai jau yra gavę duomenų iš aparatų, nuleistų ant asteroido paviršiaus.

Didelio šaldytuvo dydžio „Hayabusa2“ yra JAXA pirmojo asteroidų tyrimų zondo „Hayabusa“ įpėdinis. Šio aparato pavadinimas japonų kalba reiškia „sakalas“.

Pirmasis aparatas 2010 metais grįžo iš nedidelio bulvės pavidalo asteroido ir pargabeno dulkių mėginių, nepaisant įvairių nesklandumų, įvykusių per septynerius metus trukusią kosminę odisėją. Pirmojo „Hayabusa“ misija buvo sveikinama kaip mokslo triumfas.