Kodėl JAV bandė sukurti savo jonosferą?
Pažymima, kad Šaltojo karo metu JAV, kaip ir SSRS, turėjo ribotus metodus siųsti pranešimus dideliais atstumais. JAV galėjo bendrauti su kitomis šalimis tik povandeniniais kabeliais arba siųsdamos signalus per jonosferą.
JAV nebuvo labai patenkintos šia situacija. Povandeniniai kabeliai galėjo būti nutraukti, o ryšys naudojant jonosferą taip pat buvo laikomas pažeidžiamu trukdžių. JAV nerimavo, kad branduoliniai sprogimai žemojoje Žemės orbitoje galėtų sutrikdyti radijo ryšį, jei SSRS ar kitos šalys bandytų tai padaryti.
Leidinyje priduriama, kad JAV kariuomenė ir Masačusetso technologijos instituto mokslininkai pasiūlė sprendimą: sukurti savo jonosferą. Idėja buvo paleisti į orbitą didžiulį kiekį varinių dipolinių mikroantenų, kurios prireikus atspindėtų radijo signalus.
Šis planas iš karto sukėlė astronomų susirūpinimą. Vieni baiminosi, kad dipoliai užstos jiems vaizdą, kiti – dėl pavojaus, kurį jie kelia palydovams.
Norėdama patikrinti savo idėją, komanda suprojektavo misiją, kuri greitai baigtųsi natūraliu irimu, o adatos turėtų nukristi į Žemę per gana trumpą laiką.
Kaip praėjo eksperimentas
1961 metais JAV oro pajėgos bandė paleisti į orbitą milijonus mažyčių varinių adatų. Pirmasis bandymas baigėsi nesėkme, nes adatos neiššoko taip, kaip buvo planuota.
Vėliau komanda sukūrė naują dispenserį – naftaleno gelį, kuris greitai išgaruodavo išleidus jį į kosmosą. 1963 metais misija, pavadinta projektu „West Ford“, sėkmingai išsiuntė į kosmosą 120–215 milijonų adatų.
Buvo numatyta, kad adatos lėtai pasiskirstys kosmose, kur jos bus naudojamos iš Žemės siunčiamų signalų retransliacijai.
„Sėkmingam ryšio veikimui reikės antenų su dideliu stiprinimo koeficientu (0,15° spindulys), galingų siųstuvų ir pakankamo kiekio energiją išsklaidančių dipolių, kurie turi būti bendrame erdvės tūryje, kur siųstuvo ir imtuvo spinduliai susikerta dipoliniame žiede“, – teigė Donaldas McLellanas, buvęs Masačusetso technologijos instituto Linkolno laboratorijos direktoriaus pavaduotojas.
Leidinyje pažymėta, kad komanda pademonstravo, jog sistema veikia, perduodama balsą, tekstą ir duomenis tarp Westfordo stočių Millston Hill, Masačusetse ir Camp Parks, šiaurinėje Kalifornijoje. Tačiau daugelis iš Žemės paleistų varinių adatų liko orbitoje.
„Nepaisant to, kad šias sankaupas vis dar stipriai veikia Saulės spinduliuotės slėgis, jos nesuyra taip greitai kaip atskiros adatos. Šiandien aplink Žemę vis dar skrieja 46 sankaupos. Tik devynios iš jų šiuo metu yra orbitose, kurių perigėjus žemesnis nei 2000 km“, – teigiama viename iš NASA pareiškimų.
Mokslininkai atrado unikalią citrinos formos planetą
Anksčiau NASA Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST) atrado Jupiterio dydžio dujų milžiną, kurio forma primena citriną. Jis skrieja aplink mirusią žvaigždę ir turi tokią keistą cheminę sudėtį, kad astronomai neįsivaizduoja, kaip jis galėjo susidaryti.
Planeta, pavadinta PSR J2322–2650b, yra už 750 šviesmečių nuo Žemės. Tai vienintelė iš 6000 žinomų dujų milžinų, kuri sukasi aplink pulsarą (neutroninę žvaigždę) – itin tankų mirusios žvaigždės branduolį, suspaustą iki miesto dydžio.
Naujausi komentarai