Iš tikrųjų, virviškasis sūris yra labai senas gardėsis, gaminamas įvairiose pasaulio šalyse. Štai Kaukazo regione jis gaminamas iš ožkų ar avies pieno, o Slovakijoje jis dažnai ir parūkomas, kad įgautų kiek ryškesnį skonį. Tiesa, tie sūriai primena virves, nes dažnai yra pinti bei sudaryti iš storesnio sūrio pluošto. Kai kalbame apie plėšomą sūrį, įprastai įsivaizduojame lazdeles, kurios kaip užkandis nuo 20 amžiaus pabaigos pardavinėjamos JAV ir Europoje.

Iš tiesų, plėšomas sūris yra mocarela. Jokių ypatingų priedų jai nereikia, nes pluoštinę tekstūrą jai suteikia ne medžiagos, o specialus apdorojimo būdas.

Gaminant mocarelą varškė yra kaitinama iki 60 laipsnių Celsijaus. Tuomet ruošinys gali būti formuojamas į gerai pažįstamus mocarelos kamuoliukus arba tempiamas, taip sulygiuojant pieno baltymus. Taip susidaro pluoštą primenanti struktūra, tačiau iš pradžių ji gali būti gana stambi.

Mocarelos lazdelės yra tempiamos, perlenkiamos ir vėl tempiamos, taip vis tankinant susidariusią pluoštinę struktūrą. Kuomet gaminamas tradicinis virviškasis sūris, visa tai daroma rankomis ir vėliau atskiros sūrio vijos yra supinamos. Tuo tarpu plėšomų sūrio lazdelių gamyklose mechanizmai vis tempia sūrį, kol jis tampa lengvai plyštančiu. Šis pramoninis gamybos metodas buvo išrastas 1976 metais, nors populiariu užkandžiu tapo kiek vėliau.

Nors plėšomo sūrio lazdeles gali sudaryti ir gryna mocarela, kartais dėl skonio į mišinį įterpiama ir šiek tiek čederio sūrio. Tiesą sakant, panašią tekstūrą pavyktų pasiekti naudojant ir kitų rūšių sūrius, nors beveik visada naudojama mocarela. Įdomu tai, kad šviežia mocarela įprastai parduodama skystyje, kuris ją saugo nuo išdžiūvimo. Tuo tarpu plėšomos sūrio lazdelės yra gana sausos, todėl turi ilgesnį galiojimo laiką.