Kokios @eities siūlomos galimybės gali patraukti mokslininkus? Pirma, patogiai publikuoti savo tyrimus, tai yra, paversti juos oficialiai pripažinta elektronine publikacija su būtinais recenzuojamo mokslo leidinio rekvizitais, ISSN kodu, priskirtais pastoviaisiais URL adresais ir t. t. Kai akademinių publikacijų kiekis prilygintas kone esminiams tyrėjo kompetencijų įrodymams, tokia galimybė neabejotinai svarbi.

Antra, neatlygintinai išnaudoti platformos siūlomą sklaidą ir lankomumą, kurį užtikrina atviroji auksinė prieiga skaitytojams, leidžianti bet kurį @eities leidinį skaityti laisvai, tiek prisijungus, tiek neprisijungus prie tinklavietės. Svarbi detalė: tyrėjas ar skaitytojas gali peržiūrėti aktualią bet kurio leidinio skaitomumo statistiką, tam taip pat nėra jokių ribojimų. Koks autorius nenori žinoti, kurie jo darbai sulaukė didžiausio dėmesio ar palyginti savo ir kolegų tekstų populiarumą?

Trečia, dalyvauti nuotolinėse mokslo konferencijose, kitose grupinėse tyrėjų veiklose asinchroniniu būdu, pasitelkus tekstines, o ne įprastai nuotolinėse konferencijose naudojamas audiovizualines priemones. Kitaip tariant, suteikta galimybė dirbti laisvai pasirinkus vietą ir paros laiką, neprisirišant prie kitų bendrą veiklą vykdančių grupės dalyvių. Dalyvavau keliose @eities konferencijose, ir man, užkietėjusiai pelėdai, toks formatas tikrai patogus. Bet jei kam patinka stebėti save ekrane, geriau rinktis kitas nuotolinio darbo platformas.

Mokslo tyrimų rezultatai @eityje skleidžiami kanalais ir būdais, kurie dabartinei žinių visuomenei jau yra tapę neatsiejama globalaus susisiekimo ir bendravimo dalimi.

Minėtos tekstinės priemonės atliepia raiškiojo turinio (rich content, rich media) reikalavimus, vadinasi, naudoja mišrią tipografiją, vaizdo ir garso įrašus, sąveikią grafiką, lenteles, duomenynus ir t. t. Svarbu pridurti, kad, įgyvendinus pažangias informacijos sklaidos technologijas, atotrūkio tarp tyrimų rezultatų aprašymo ir viešinimo beveik neliko, kas gerokai padidino publikavimo našumą.

Jei trumpai, @eitis Lietuvos akademinei bendruomenei siūlo išplėtotą internetinę infrastruktūrą moksliniams tyrimams vykdyti, publikuoti ir viešinti pasitelkiant elektroninį visatekstį duomenyną su mokslui pritaikyta ieškykle, kitais instrumentais.

Mokslo tyrimų rezultatai @eityje skleidžiami kanalais ir būdais, kurie dabartinei žinių visuomenei jau yra tapę neatsiejama globalaus susisiekimo ir bendravimo dalimi. Visų mokslo sričių tyrėjus ir leidinius telkiant viename socialiniame informaciniame tinkle, į vieną jungiant leidybos ir sklaidos grandis, iš esmės greitinama žinių apytaka mokslo bendruomenės viduje ir stipriai plečiamos akademinių sąveikų tarp skirtingų mokslo sričių ir krypčių galimybės. Mokslo populiarinimui, naujų auditorijų kūrimui @eityje įdiegtos pagrindinių socialinių tinklų jungtys, RSS (tinklavietės raiškiosios santraukos platinimo) kanalai ir kitos viešinimo priemonės, kurias ir autoriai, ir skaitytojai gali nukreipti į pasirinktą tinklavietės objektą.

Suprantama, bet kokios platformos siūlomos paslaugos ir galimybės nieko nevertos, jei jų neaprobuoja galutinis vartotojas, šiuo atveju, skaitytojas. Tinklavietės populiarumas yra sąlyginė sąvoka, bet išreikšta lankomumo duomenimis ji tampa objektyvia statistika, kuria remiantis galima lyginti skirtingų duomenynų populiarumą. Deja, Lietuvoje lyginamoji elektroninių leidinių ir duomenynų, kuriuose kaupiami Lietuvos mokslo leidiniai, skaitomumo analizė arba neatlikta, arba šių eilučių autoriui nežinoma, todėl duomenų lyginimui tenka ieškoti pačiam, priimant neišvengiamą tokių rezultatų ribotumą. Kaip tai padaryti pernelyg nevargstant? @eityje yra perleistų mokslo leidinių, kurie anksčiau skelbti kitose tinklavietėse. Kodėl nepabandžius palyginti to paties leidinio skaitomumą skirtingose tinklavietėse? Metodas netobulas, neatsižvelgia į skirtingą viešinimo trukmę, kitus parametrus, bet įspūdžiui susidaryti tikrai pakankamas. Bėda, kad ne visose lietuviakalbiams skirtose tinklavietėse tokia statistika vedama ir (arba) viešinama. Tarpnacionaliniu ir nacionaliniu lygiu veikiančiame Lituanistikos duomenyne ji tikrai yra, pasinaudosime, tereikia rasti sutampančius mokslo leidinius. Štai Gabrielės Labanauskaitės-Dienos straipsnis „Sapnų pasakojimai, arba ką sapnuoja šiuolaikinių dramų veikėjos“ – Lituanistikoje 7 skaitymai (straipsnio atsisiuntimai prilyginami skaitymui), @eityje – 4 571 skaitymai. Sunkoka nesutikti, kad skaitomumo statistika šiek tiek skiriasi. Ir dar: Jūratės Baranovos straipsnis „Ritmo sąvokos metamorfozės Gilles’io Deleuze’o ir Félixo Guattari tekstuose“ – Lituanistikoje 6 skaitymai, @eityje – 4 342 skaitymai; Aušros Dambrauskienės straipsnis „Ultima ratio“ principo samprata“ – Lituanistikoje 3 skaitymai, @eityje – 8 319 skaitymai. Duomenys tinklavietėse rinkti 2024 m. birželio 19 d. Išvada, manau, aiški – tą patį straipsnį žmonės skaitė ir viename, ir kitame duomenyne.

Suprantama, lyginimui pasitelkta imtis per maža, kad kalbėtume apie objektyvius rezultatus duomenynų lygiu, o ir lyginti pačius duomenynus būtų nekorektiška, pernelyg skirtingos „apimtys“, bet pateikta statistika tarsi nereikalauja komentarų, tiesa? Kas, galų gale, aktualu autoriui ir skaitytojui? Būti kuo labiau matomu ir naudoti reikalingą informaciją įdedant kuo mažiau pastangų, nesigilinant, kas ir kaip tai užtikrina. 2024 m. duomenimis mokslinė literatūra @eityje skaityta daugiau nei 2,34 mln. kartų. Populiariausias vieno autoriaus kūrinys skaitytas daugiau nei 16 tūkst., o autorių kolektyvo – daugiau nei 60 tūkst. kartų. Akivaizdu, @eitis turi ką pasiūlyti ir autoriui, ir skaitytojui, jei statistikos duomenys yra tokie, kokie yra.

Bendra leidinių skaitymo statistika, pateikti lyginimo su Lituanistika duomenys, tegul ir epizodiški, leidžia pagrįstai manyti, kad tinklavietė Lietuvoje yra populiari ir reikšminga įvairioms auditorijoms.